Apie bažnyčią
Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia yra viena iš tų ypatingų vietų, kurios mena daugybę istorinių įvykių bei asmenybių. Įsikūrusi mažame Barstyčių miestelyje Skuodo rajone, ši medinė bažnyčia turi ilgą ir turtingą praeitį, kuri traukia ne tik tikinčiuosius, bet ir istorijos mėgėjus.
Bažnyčios istorija prasideda dar XVII amžiuje, kai Stanislovas Beinartas 1649 metais Barstyčius dovanojo Pašiaušės jėzuitų kolegijai. Po to, kai 1773 metais buvo panaikintas jėzuitų ordinas, Barstyčiai atiteko bajorų Jagminų giminei. Būtent šios giminės atstovas Tadas Jagminas 1788 metais pastatė pirmąją bažnyčią, o jau kitais metais, 1789-aisiais, jai skyrė žemės sklypą ir reikalingų lėšų.
Bažnyčia per savo gyvavimo laikotarpį ne kartą buvo atnaujinta ir perstatyta. Pavyzdžiui, 1814 metais ji buvo atnaujinta, o 1844-aisiais – perstatyta ir padidinta. Tačiau vienas įdomesnių epizodų nutiko 1870 metais, kai Vilniaus generalgubernatorius nubaudė Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių už tai, kad jis be valdžios leidimo paskyrė kunigą į Barstyčius. Nors bauda buvo sugrąžinta, keletą metų bažnyčia vis tiek neturėjo nuolatinio kunigo.
Dabartinė medinė bažnyčia buvo pastatyta 1906 metais. Jos statyboje atsispindi tradicinė lietuviška architektūra su stačiakampio plano struktūra ir masyviu bokštu. 1908 metais čia buvo įkurta parapija, iki tol buvusi filija priklausė Žemaičių Kalvarijai.
Architektūros požiūriu vieta išties įspūdinga. Bažnyčią supa akmenų mūro tvora su stulpiniais vartais, o prie tvoros stovi medinė varpinė. Šventoriuje palaidotas ilgametis klebonas Anupras Žukas, kuris tarnavo Barstyčių bažnyčioje nuo 1977 iki 1988 metų ir buvo kalinamas sovietiniuose lageriuose.
Apsilankymas Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje neabejotinai suteiks unikalią progą pajusti Lietuvos istorijos dvasią ir pasimėgauti ramybe bei grožiu, kurį išsaugojo šis nedidelis, bet labai reikšmingas sakralinis objektas.
Bažnyčios istorija prasideda dar XVII amžiuje, kai Stanislovas Beinartas 1649 metais Barstyčius dovanojo Pašiaušės jėzuitų kolegijai. Po to, kai 1773 metais buvo panaikintas jėzuitų ordinas, Barstyčiai atiteko bajorų Jagminų giminei. Būtent šios giminės atstovas Tadas Jagminas 1788 metais pastatė pirmąją bažnyčią, o jau kitais metais, 1789-aisiais, jai skyrė žemės sklypą ir reikalingų lėšų.
Bažnyčia per savo gyvavimo laikotarpį ne kartą buvo atnaujinta ir perstatyta. Pavyzdžiui, 1814 metais ji buvo atnaujinta, o 1844-aisiais – perstatyta ir padidinta. Tačiau vienas įdomesnių epizodų nutiko 1870 metais, kai Vilniaus generalgubernatorius nubaudė Žemaičių vyskupą Motiejų Valančių už tai, kad jis be valdžios leidimo paskyrė kunigą į Barstyčius. Nors bauda buvo sugrąžinta, keletą metų bažnyčia vis tiek neturėjo nuolatinio kunigo.
Dabartinė medinė bažnyčia buvo pastatyta 1906 metais. Jos statyboje atsispindi tradicinė lietuviška architektūra su stačiakampio plano struktūra ir masyviu bokštu. 1908 metais čia buvo įkurta parapija, iki tol buvusi filija priklausė Žemaičių Kalvarijai.
Architektūros požiūriu vieta išties įspūdinga. Bažnyčią supa akmenų mūro tvora su stulpiniais vartais, o prie tvoros stovi medinė varpinė. Šventoriuje palaidotas ilgametis klebonas Anupras Žukas, kuris tarnavo Barstyčių bažnyčioje nuo 1977 iki 1988 metų ir buvo kalinamas sovietiniuose lageriuose.
Apsilankymas Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje neabejotinai suteiks unikalią progą pajusti Lietuvos istorijos dvasią ir pasimėgauti ramybe bei grožiu, kurį išsaugojo šis nedidelis, bet labai reikšmingas sakralinis objektas.
Galerija ir ištekliai
Kompozicijoje – Barstyčių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje kairėje.