Apie bažnyčią
Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi Ilguvos kaime, vaizdingame kairiajame Nemuno krante, netoli Nykos upelio žiočių, Šakių dekanate. Medinė, liaudiškos architektūros formų šventovė su trimis bokštais ir apside yra saugoma kaip architektūros paminklas (Nr. 1612).
Pirmąją bažnyčią 1765 metais pastatė Upytės seniūnas Pranciškus Grincevičius – iš pradžių ji buvo Veliuonos parapijos koplyčia, o 1794 m. tapo savarankiška parapija. 1813 metais į bažnyčią trenkė žaibas ir ji sudegė.
Dabartinė medinė šventovė iškilo 1814 metais Julijono Grincevičiaus rūpesčiu, o 1822 m. ją pašventino vyskupas sufraganas Augustinas Polikarpas Marcejevskis. XX a. pradžioje, 1907–1909 metais, čia veikė „Žiburio“ draugijos skyrius su biblioteka. Vidų skaido trys navos, o šventoriuje stovi medinė trijų aukštų varpinė – jaukus paupio ansamblis, menantis dvarininkų Grincevičių giminės pėdsaką.
Pirmąją bažnyčią 1765 metais pastatė Upytės seniūnas Pranciškus Grincevičius – iš pradžių ji buvo Veliuonos parapijos koplyčia, o 1794 m. tapo savarankiška parapija. 1813 metais į bažnyčią trenkė žaibas ir ji sudegė.
Dabartinė medinė šventovė iškilo 1814 metais Julijono Grincevičiaus rūpesčiu, o 1822 m. ją pašventino vyskupas sufraganas Augustinas Polikarpas Marcejevskis. XX a. pradžioje, 1907–1909 metais, čia veikė „Žiburio“ draugijos skyrius su biblioteka. Vidų skaido trys navos, o šventoriuje stovi medinė trijų aukštų varpinė – jaukus paupio ansamblis, menantis dvarininkų Grincevičių giminės pėdsaką.
Galerija ir ištekliai
Kompozicijoje – Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje kairėje.