Apie bažnyčią
Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra vienas iš tų istorinių pastatų, kuris ne tik spinduliuoja architektūrine didybe, bet ir slepia daugybę tragiškų bei įspūdingų praeities įvykių. Ši bažnyčia stovi Paringio kaime, šalia gražaus Ringio ežero, ir yra puikus klasicizmo stiliaus pavyzdys.
Bažnyčios istorija prasideda dar XVII amžiuje, kai apie 1620 metus buvo pastatyta nedidelė koplytėlė, kurioje buvo saugoma Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. Ši koplytėlė tapo vietos traukos centru ir vėliau, apie 1745 metus, jos vietoje buvo pastatyta medinė koplyčia.
1819 metais medinė koplyčia buvo pakeista nauja, akmenimis mūryta koplyčia su altoriumi ir paskirtu kunigu. Deja, ši koplyčia tapo tragedijos vieta. 1837 metų birželio 25 dieną, per atlaidus, deganti žvakė nuo altoriaus užsidegė užuolaidą, kuri užsidegus kibirkštimis uždegė linus. Ugnis greitai išplito, sukeldama paniką tarp susirinkusiųjų. Per gaisrą žuvo net 289 žmonės, tarp jų ir trys kunigai. Tik mažai daliai – apie 50 žmonių – pavyko pabėgti. Po šios tragedijos, 1838 metais koplyčia buvo suremontuota ir pašventinta iš naujo.
Nuo 1863 metų koplyčia veikė be nuolatinio kunigo, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo čia buvo įsteigta „Ryto“ draugijos mokykla. 1921 metais buvo įkurta parapija, o klebono Jono Ramelio rūpesčiu 1933 metais bažnyčia buvo suremontuota. Tuo metu buvo pridėtas bokštelis ir pristatyta medinė zakristija. Klebono iniciatyva taip pat buvo įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius bei suburtas parapijos choras.
Bažnyčia turi klasicizmo bruožų: ji yra stačiakampio plano, su keturių kolonų portiku ir bokšteliu. Šoninės koplyčios suteikia jai ypatingą formą. Šventoriuje stovi vienaaukštė varpinė, o tvora yra mūrinė ir metalinė.
Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia neabejotinai yra ne tik religinės svarbos objektas, bet ir istorinis paminklas, liudijantis apie vietos bendruomenės stiprybę ir ištvermę per sudėtingiausius laikus.
Bažnyčios istorija prasideda dar XVII amžiuje, kai apie 1620 metus buvo pastatyta nedidelė koplytėlė, kurioje buvo saugoma Nukryžiuotojo Jėzaus skulptūra. Ši koplytėlė tapo vietos traukos centru ir vėliau, apie 1745 metus, jos vietoje buvo pastatyta medinė koplyčia.
1819 metais medinė koplyčia buvo pakeista nauja, akmenimis mūryta koplyčia su altoriumi ir paskirtu kunigu. Deja, ši koplyčia tapo tragedijos vieta. 1837 metų birželio 25 dieną, per atlaidus, deganti žvakė nuo altoriaus užsidegė užuolaidą, kuri užsidegus kibirkštimis uždegė linus. Ugnis greitai išplito, sukeldama paniką tarp susirinkusiųjų. Per gaisrą žuvo net 289 žmonės, tarp jų ir trys kunigai. Tik mažai daliai – apie 50 žmonių – pavyko pabėgti. Po šios tragedijos, 1838 metais koplyčia buvo suremontuota ir pašventinta iš naujo.
Nuo 1863 metų koplyčia veikė be nuolatinio kunigo, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo čia buvo įsteigta „Ryto“ draugijos mokykla. 1921 metais buvo įkurta parapija, o klebono Jono Ramelio rūpesčiu 1933 metais bažnyčia buvo suremontuota. Tuo metu buvo pridėtas bokštelis ir pristatyta medinė zakristija. Klebono iniciatyva taip pat buvo įkurtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius bei suburtas parapijos choras.
Bažnyčia turi klasicizmo bruožų: ji yra stačiakampio plano, su keturių kolonų portiku ir bokšteliu. Šoninės koplyčios suteikia jai ypatingą formą. Šventoriuje stovi vienaaukštė varpinė, o tvora yra mūrinė ir metalinė.
Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia neabejotinai yra ne tik religinės svarbos objektas, bet ir istorinis paminklas, liudijantis apie vietos bendruomenės stiprybę ir ištvermę per sudėtingiausius laikus.
Galerija ir ištekliai
Kompozicijoje – Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje dešinėje ir pieštuku revreso viršutinėje dalyje.
Kompozicijoje – Paringio Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje kairėje ir pieštuku revreso viršutinėje dalyje kairėje.