Apie bažnyčią
Bažnyčios istorija siekia net XVI amžių. Pirmą kartą Sudervė minima 1594 metais, kai ji buvo paskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai. Vėliau, 1669 metais, šią vietovę įsigijo Vilniaus jėzuitų naujokynas. Dabartinės mūrinės bažnyčios statyba prasidėjo 1803 metais pagal garsaus Lietuvos architekto Lauryno Gucevičiaus projektą. Statybų darbai vyko iki 1822 metų ir juos prižiūrėjo L. Gucevičiaus mokinys Laurynas Bortkevičius. Taip pat verta paminėti, kad keturias evangelistų skulptūras ir didįjį altorių sukūrė skulptorius Ignotas Gulmanas, o bažnyčios vidaus dekoracijas atliko dailininkas Napoleonas Ylakavičius.
Bažnyčios architektūra yra įspūdinga savo klasicistinėmis formomis. Ji turi kupolinę struktūrą su šešių dorėninių kolonų portiku. Už kolonų esančiose nišose stovi apaštalų skulptūros, sukurtos Pulmano. Virš kupolo puikuojasi žibintas su kryžiumi. Šventoriuje galima rasti klasicistinę mūrinę varpinę bei akmenų mūro tvorą.
Per laiką bažnyčia buvo ne kartą remontuota: 1851–1852 metais (architektas Tomas Tišeckis), 1876, 1883, 1903 ir 1927 metais. Paskutinis didelis remontas buvo atliktas 2015 metais, atgaivinant jos istorinį grožį ir užtikrinant, kad ši nuostabi šventovė liktų gyva ateities kartoms.
Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia yra ne tik architektūrinis paminklas, bet ir svarbi religinė vieta. Nuo 2005 metų čia vyksta pamaldos tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis, kas liudija apie bažnyčios bendruomenės kultūrinę ir kalbinę įvairovę.
Ši bažnyčia – tai įkvepiantis istorijos, architektūros ir religinės tradicijos susiliejimo pavyzdys, kviečiantis kiekvieną lankytoją pasinerti į praeities dvasinį ir meninį pasaulį.
Galerija ir ištekliai
Sudervės (Maišiagalos r.) Šv. Trejybės bažnyčia – klasicistinio stiliaus statinys. Mūrinė, apskrita, su kupolu ir papuošta dorėninėmis kolonomis. Už prieangio kolonų yra didelės nišos su šešių apaštalų skulptūromis. Vaizde – vieno iš apaštalų skulptūra.
Aprašė Aldona Rudzevičienė
Sudervės (Maišiagalos r.) Šv. Trejybės bažnyčia – klasicistinio stiliaus statinys. Mūrinė, apskrita, su kupolu ir papuošta dorėninėmis kolonomis. Vaizde – bažnyčioje stovinti Kristaus skulptūra.
Aprašė Aldona Rudzevičienė
Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia dailininko Antano Krištopaičio akvarelėje „Sudervė“. Pirmame plane – akmenų mūro varpinė, už jos kyla klasicistinė rotonda su žaliu kupolu ir žibintu. Akvarelė saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia XX a. pradžios atviruke, išleistame bažnyčios remontui paremti (spausdinta Juozapo Zavadskio spaustuvėje Vilniuje). Priešais rotondą – parapijiečiai, dešinėje matyti šventoriaus kryžiai. Atvirukas saugomas Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje.
Sudervės Švč. Trejybės bažnyčios dorėninių kolonų portikas ir pagrindinis įėjimas tarpukario fotografijoje, publikuotoje žurnale „Polski Przemysł Budowlany“ (1927 m.). Kairėje – šventoriaus kryžiai.