Apie bažnyčią
Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia yra puikus istorinis ir architektūrinis paminklas, įsikūręs Rykantų kaime, netoli Trakų. Ši bažnyčia, pastatyta 1585 m., išlaikė ne tik savo unikalią gotikinę konstrukciją, bet ir renesanso formų elementus, todėl yra ypač vertinga tiek kultūriniu, tiek architektūriniu požiūriu.
Bažnyčia yra halinė, tai reiškia, kad jos vidus sudarytas iš trijų navų, atskirtų pilioriais, su plačia presbiterija ir trisiene apside. Tai daro ją panašią į Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčią. Įdomu tai, kad bažnyčios dizainas primena Žadiškių Švč. Trejybės bažnyčią Baltarusijoje prie Neries. Prie pietinės presbiterijos sienos yra pristatyta zakristija, o po pačia bažnyčia slepiasi rūsys. Vakariniame fasade galima išvysti originalų renesansinį frontoną, kurio vidurinėje nišoje dar išlikusi XVIII a. freska, vaizduojanti šv. Jurgį. Ši freska išsiskiria lietuvių liaudies tapybos bruožais - paprastomis, dekoratyviomis ir plokščiomis žirgo ir raitelio formomis.
Istorija byloja, kad iki 1555 m. čia stovėjo medinė evangelikų reformatų bažnyčia. Dabartinę mūrinę bažnyčią 1585 m. pastatė Adomas Tolvaiša, tačiau jam nepalikus įpėdinių, XVII a. Rykantai perėjo katalikams Oginskiams. Per Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą 1655 m., Maskvos kariuomenė nusiaubė bažnyčią, bet ji buvo atstatyta Marcijono Aleksandro Oginskio iki 1688 m. Bažnyčioje gausu meno kūrinių: abipus didžiojo altoriaus yra Jono Jonavičiaus tapyti Marcijono Oginskio ir jo žmonos epitafiniai portretai, Kristaus kančios tema ištapytos kompozicijos bei Dominikonų ordino šventųjų atvaizdai ant vargonų choro tribūnos sienelės nišų.
1696 m. bažnyčia buvo tuščia ir apleista, pamaldos laikytos Rykantų dvare. Marcijonas Oginskis 1688 m. dovanojo bažnyčią kartu su Rykantų dvaru Trakų dominikonams. Tačiau dėl mistinių priežasčių dominikonai negalėjo laikyti pamaldų buvusioje kalvinistų bažnyčioje, nes kunigai, laikę mišias, greitai mirdavo. Todėl 1725 m. pastatyta kita, medinė bažnyčia, kuri 1784 m. jau buvo supuvusi.
Per Napoleono karą 1812 m. bažnyčia nukentėjo dar kartą – buvo pavogti liturginiai reikmenys. XIX a. viduryje bažnyčia buvo vėl apirusi, tačiau 1888–1889 m. ją remontavo: pataisytas ir nubaltintas tinkas, uždengtas stogas. 1921 m. įkurta parapija, bažnyčia priklausė Paneriškių palivarkui su beveik 50 ha žemės. 1935 m. bažnyčia vėl restauruota, o paskutinį kartą – 1975 m.
Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia, su savo trejsiene apside ir pristatyta zakristija, yra svarbus Lietuvos architektūros pavyzdys, atspindintis gotikos ir renesanso sąlyčius. Joje esantis nuo 1668 m. išlikusių freskų lobynas suteikia dar daugiau istorinės ir kultūrinės vertės.
Ši bažnyčia, nepaisant visų istorinių negandų, vis dar stovi kaip gyvas liudijimas apie praeities įvykius ir žmones, kurie prisidėjo prie jos statybos ir atstatymo. Tai vieta, kurioje
Bažnyčia yra halinė, tai reiškia, kad jos vidus sudarytas iš trijų navų, atskirtų pilioriais, su plačia presbiterija ir trisiene apside. Tai daro ją panašią į Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčią. Įdomu tai, kad bažnyčios dizainas primena Žadiškių Švč. Trejybės bažnyčią Baltarusijoje prie Neries. Prie pietinės presbiterijos sienos yra pristatyta zakristija, o po pačia bažnyčia slepiasi rūsys. Vakariniame fasade galima išvysti originalų renesansinį frontoną, kurio vidurinėje nišoje dar išlikusi XVIII a. freska, vaizduojanti šv. Jurgį. Ši freska išsiskiria lietuvių liaudies tapybos bruožais - paprastomis, dekoratyviomis ir plokščiomis žirgo ir raitelio formomis.
Istorija byloja, kad iki 1555 m. čia stovėjo medinė evangelikų reformatų bažnyčia. Dabartinę mūrinę bažnyčią 1585 m. pastatė Adomas Tolvaiša, tačiau jam nepalikus įpėdinių, XVII a. Rykantai perėjo katalikams Oginskiams. Per Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą 1655 m., Maskvos kariuomenė nusiaubė bažnyčią, bet ji buvo atstatyta Marcijono Aleksandro Oginskio iki 1688 m. Bažnyčioje gausu meno kūrinių: abipus didžiojo altoriaus yra Jono Jonavičiaus tapyti Marcijono Oginskio ir jo žmonos epitafiniai portretai, Kristaus kančios tema ištapytos kompozicijos bei Dominikonų ordino šventųjų atvaizdai ant vargonų choro tribūnos sienelės nišų.
1696 m. bažnyčia buvo tuščia ir apleista, pamaldos laikytos Rykantų dvare. Marcijonas Oginskis 1688 m. dovanojo bažnyčią kartu su Rykantų dvaru Trakų dominikonams. Tačiau dėl mistinių priežasčių dominikonai negalėjo laikyti pamaldų buvusioje kalvinistų bažnyčioje, nes kunigai, laikę mišias, greitai mirdavo. Todėl 1725 m. pastatyta kita, medinė bažnyčia, kuri 1784 m. jau buvo supuvusi.
Per Napoleono karą 1812 m. bažnyčia nukentėjo dar kartą – buvo pavogti liturginiai reikmenys. XIX a. viduryje bažnyčia buvo vėl apirusi, tačiau 1888–1889 m. ją remontavo: pataisytas ir nubaltintas tinkas, uždengtas stogas. 1921 m. įkurta parapija, bažnyčia priklausė Paneriškių palivarkui su beveik 50 ha žemės. 1935 m. bažnyčia vėl restauruota, o paskutinį kartą – 1975 m.
Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia, su savo trejsiene apside ir pristatyta zakristija, yra svarbus Lietuvos architektūros pavyzdys, atspindintis gotikos ir renesanso sąlyčius. Joje esantis nuo 1668 m. išlikusių freskų lobynas suteikia dar daugiau istorinės ir kultūrinės vertės.
Ši bažnyčia, nepaisant visų istorinių negandų, vis dar stovi kaip gyvas liudijimas apie praeities įvykius ir žmones, kurie prisidėjo prie jos statybos ir atstatymo. Tai vieta, kurioje
Galerija ir ištekliai
Kompozicijoje – Rykantų Švč. Trejybės bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje kairėje: autoriaus parašu ir data: „78“, reverse pieštuku: „RYKANTAI / 1978. X. 27“.