Apie bažnyčią
Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra viena iš tų Lietuvos šventovių, kurios savo istorija ir architektūriniais bruožais pritraukia lankytojus ir keliautojus bei žavi savo autentika. Įsikūrusi Tabariškių kaime, netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos, ši bažnyčia yra tikras baroko stiliaus perlas su liaudies architektūros elementais.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje, manoma, buvo pastatyta dar XVI amžiaus pradžioje Vaitiekaus Tabaro iniciatyva. Deja, apie šią bažnyčią likimo žinių nėra daug. Atsižvelgiant į tai, kad tuo laikotarpiu apylinkėse gyveno daug totorių ir katalikų bendruomenė galėjo būti ne itin gausi, galima spėti, jog bažnyčia ilgainiui sunyko ar buvo apleista.
XVII amžiaus pabaigoje Tabariškės atiteko Skarbek-Važinskiams – kilmingai giminei, kuri aktyviai prisidėjo prie šios vietovės plėtros. 1770 metais Mykolas Skarbek-Važinskas pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir įkurdino joje basuosius karmelitus. Tai buvo reikšmingas įvykis, nes naujoji parapija sugebėjo pritraukti apie 6600 tikinčiųjų.
Bažnyčios fundatorius, karaliaus Augusto III favoritas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkas, čia taip pat pastatė dvarą ir apsigyveno. Net po savo mirties jis liko susijęs su šia vieta – buvo palaidotas bažnyčios kriptoje. Toks sprendimas pavertė bažnyčią šeimos mauzoliejumi, o dosniai aprūpinti karmelitai nuolat meldėsi už geradarius.
XIX amžiaus pradžioje karmelitams buvo pavesta rūpintis ne tik bažnyčia, bet ir parapijine mokykla, ligonine bei vargšų prieglauda. Nors 1832 m. vienuolynas caro valdžios buvo uždarytas, bažnyčia išliko veikianti. Karmelitai ir toliau vykdė savo misiją iki pat XIX amžiaus vidurio.
Tabariškių bažnyčia išsiskiria savo architektūra: banguotas fasado frontonas, bazilikinė struktūra su trisiene apside ir bokšteliu – visa tai primena mūrinius barokinius statinius. Bažnyčios viduje galima rasti tris navas, kurios suteikia erdvumo ir didingumo pojūtį. Prie bažnyčios stovi medinė varpinė su vartais, o šventoriaus tvora – iš akmenų mūro.
Vienas iš ypatingų šios bažnyčios interjero akcentų – Anos Krepštul nutapytas paveikslas, vaizduojantis Šv. Mergelę Mariją su kūdikiu Jėzumi pagrindiniame altoriuje. Šis meno kūrinys ne tik puošia bažnyčią, bet ir byloja apie vietinės bendruomenės meninį paveldą.
Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra ne tik svarbus religinis centras, bet ir kultūros paveldo objektas, liudijantis apie turtingą ir įvairiapusę Lietuvos istoriją.
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje, manoma, buvo pastatyta dar XVI amžiaus pradžioje Vaitiekaus Tabaro iniciatyva. Deja, apie šią bažnyčią likimo žinių nėra daug. Atsižvelgiant į tai, kad tuo laikotarpiu apylinkėse gyveno daug totorių ir katalikų bendruomenė galėjo būti ne itin gausi, galima spėti, jog bažnyčia ilgainiui sunyko ar buvo apleista.
XVII amžiaus pabaigoje Tabariškės atiteko Skarbek-Važinskiams – kilmingai giminei, kuri aktyviai prisidėjo prie šios vietovės plėtros. 1770 metais Mykolas Skarbek-Važinskas pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir įkurdino joje basuosius karmelitus. Tai buvo reikšmingas įvykis, nes naujoji parapija sugebėjo pritraukti apie 6600 tikinčiųjų.
Bažnyčios fundatorius, karaliaus Augusto III favoritas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštininkas, čia taip pat pastatė dvarą ir apsigyveno. Net po savo mirties jis liko susijęs su šia vieta – buvo palaidotas bažnyčios kriptoje. Toks sprendimas pavertė bažnyčią šeimos mauzoliejumi, o dosniai aprūpinti karmelitai nuolat meldėsi už geradarius.
XIX amžiaus pradžioje karmelitams buvo pavesta rūpintis ne tik bažnyčia, bet ir parapijine mokykla, ligonine bei vargšų prieglauda. Nors 1832 m. vienuolynas caro valdžios buvo uždarytas, bažnyčia išliko veikianti. Karmelitai ir toliau vykdė savo misiją iki pat XIX amžiaus vidurio.
Tabariškių bažnyčia išsiskiria savo architektūra: banguotas fasado frontonas, bazilikinė struktūra su trisiene apside ir bokšteliu – visa tai primena mūrinius barokinius statinius. Bažnyčios viduje galima rasti tris navas, kurios suteikia erdvumo ir didingumo pojūtį. Prie bažnyčios stovi medinė varpinė su vartais, o šventoriaus tvora – iš akmenų mūro.
Vienas iš ypatingų šios bažnyčios interjero akcentų – Anos Krepštul nutapytas paveikslas, vaizduojantis Šv. Mergelę Mariją su kūdikiu Jėzumi pagrindiniame altoriuje. Šis meno kūrinys ne tik puošia bažnyčią, bet ir byloja apie vietinės bendruomenės meninį paveldą.
Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra ne tik svarbus religinis centras, bet ir kultūros paveldo objektas, liudijantis apie turtingą ir įvairiapusę Lietuvos istoriją.
Galerija ir ištekliai
Tabariškių (Šalčininkų r.) Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1770 m. Medinė, liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų. Vaizde – gausiai augaliniais motyvais dekoruotos barokinės sakyklos fragmentas.
Aprašė Aldona Rudzevičienė
Tabariškių (Šalčininkų r.) Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1770 m. Medinė, liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų. Vaizde – gausiai augaliniais motyvais dekoruotos barokinės sakyklos fragmentas.
Aprašė Aldona Rudzevičienė