O kościele
Kościół zbudowano w 1943 r. i poświęcono 19 września tego samego roku. Do budowy użyto drewna, a sama budowla wyróżnia się prostotą i ludową architekturą. Kościół ma plan prostokątny, dach zdobi wieża, w której umieszczono krzyż. Kościół jest jednonawowy, co oznacza, że ma tylko jedną wielką nawę, w której gromadzą się wierni.
Teren przykościelny, czyli dziedziniec kościoła, jest ogrodzony płotem z drewnianych słupków, który nadaje przestrzeni dawnego, wiejskiego klimatu. Na terenie przykościelnym można też znaleźć kilka kapliczek, również drewnianych. Ich obecność podkreśla religijność tego miejsca i przywiązanie miejscowej wspólnoty do tradycji.
Co ciekawe, kościół ten, choć jak na standardy historyczne dość młody, przetrwał wiele przemian i trudności, z jakimi zmagała się Litwa w połowie XX wieku. Zbudowany w czasie drugiej wojny światowej, stał się dla miejscowej ludności symbolem światła i wiary w tych niespokojnych czasach.
Uzupełniając opowieść o tym kościele, warto wspomnieć również o jego patronie – św. biskupie Stanisławie. Był to święty litewskiego pochodzenia, znany ze swojego kaznodziejstwa i pomocy ubogim. To jeszcze bardziej podkreśla znaczenie kościoła, gdyż jest on doskonałym przykładem dla tych, którzy szukają światła i nadziei w codziennym życiu.
Kościół św. Stanisława Biskupa w Dauginiach jest doskonałym przykładem tego, jak nawet prosta, drewniana budowla może mieć wielkie znaczenie dla miejscowej wspólnoty. Nie tylko pełni funkcję ośrodka religijnego, lecz jest też osią kulturalną, wokół której toczy się życie wielu mieszkańców wsi.
Galeria i zasoby
Opisy materiałów archiwalnych są podane po litewsku.
Nespalvota, dokumentinė, horizontalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Dauginių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios konsekravimo šventė. Nežinomas fotografas. Dauginių k., Tryškių vsl., Telšių aps., 1943 m. rugsėjo 19 d.
Matosi medinė, vienbokštė, stačiakampio plano, vienanavė balnyčia, kurios sienos apkaltos statmenomis lentomis, o stogas dengtas skiedromis. Šventorių juosia horizontalių ir statmenų lentų tvoros, kuriose įrengti ir medžių lapų bei šakelių girliandomis papuošta pora karkasinės konstrukcijos simbolinių vartų, virš kurių kyla kryžiai. Dešinėje pusėje prie vartų ir prie bažnyčios bokšto pritvirtintos plevėsuoja vėliavos. Šventoriuje gausu susibūrusių žmonių, kurių daugumą sudaro baltomis skarelėmis apsigobusios moterys. Priešais šventorių pirmame plane sustatyti iškinkyti vežimai, prie kurių stoviniuoja arkliai. Kairėje pusėje kyšo tinkuoto mūro Dauginių kapinių vartai.
Reversas tipinis, skersinės ištisinės linijos padalintas į laiško ir adreso laukelius. Ties linijos viduriu paliktas tarpelis, kuriame išspausdintas fotopopieriaus gamintojo pavadinimas „Agfa“. Adreso vietą žymi 4 punktyrinės ir 1 pastorinta ištisinė išilginės linijos.
Organizaciniai bažnyčios statybos darbai pradėti 1942 metais. Statyba rūpinosi kunigas Stanislovas Ilinčius (1887–1947) ir statybos komitetas, kuriam vadovavo Aleksandras Labanauskas, o nariais buvo Jonas Labanauskas, D. Munius, B. Prialgauskas, Mačius, D. Plonys, V. Bogužas, K. Jurevičius, J. Tumavičius, B. Gelžinis, S. Milieška, Kazimieras ir Kostas Bernotai. Parapijiečiai prisidėjo pinigais ir statybine medžiaga. 1943 m. rugsėjo 19 d. bažnyčią Šv. vyskupo Stanislovo titulu konsekravo vyskupas Vincentas Borisevičius.
Bažnyčia medinė, vienbokštė, stačiakampio plano, vienanavė. Sienos apkaltos statmenomis lentomis, stogas dengtas skiedromis. Šventorių juosia horizontalių ir statmenų lentų tvoros, kuriose įrengti ir medžių lapų ir šakelių girliandomis papuošti pora karkasinės konstrukcijos simbolinių vartų, virš kurių kyla kryžiai. Dešinėje virš vartų ir prie bažnyčios bokšto plevėsuoja vėliavos. Kairėje pusėje kyšo tinkuoto mūro Dauginių kapinių vartai. Šventoriuje gausu susibūrusių žmonių, kurių daugumą sudaro baltomis skarelėmis apsigobusios moterys. Priešais šventorių pirmame plane sustatyti iškinkyti vežimai, prie kurių stoviniuoja arkliai.
Organizaciniai bažnyčios statybos darbai pradėti 1942 metais. Statyba rūpinosi kunigas Stanislovas Ilinčius (1887–1947) ir statybos komitetas, kuriam vadovavo Aleksandras Labanauskas, o nariais buvo Jonas Labanauskas, D. Munius, B. Prialgauskas, Mačius, D. Plonys, V. Bogužas, K. Jurevičius, J. Tumavičius, B. Gelžinis, S. Milieška, Kazimieras ir Kostas Bernotai. Parapijiečiai prisidėjo pinigais ir statybine medžiaga. 1943 m. rugsėjo 19 d. bažnyčią Šv. vyskupo Stanislovo titulu konsekravo vyskupas Vincentas Borisevičius.