O kościele
Obecną murowaną świątynię i klasztor w latach 1704–1720 wybudowali dominikanie, którym majątek podarował Vladas Jurgis Kosila. Kościół w stylu późnego baroku i rokoka ma plan krzyża greckiego, z kopułą oraz dwiema niskimi czworokątnymi wieżami, a jego największym skarbem jest siedem wystawnych ołtarzy, zaliczanych do najwspanialszych przykładów litewskiego późnego baroku.
Świątynia zachowała też ślady historii muzyki: w 1899 r. warszawski mistrz Szymański zbudował dla biskupa Antanasa Baranauskasa organy, a w Liškiavie organistą był Konstantinas Čiurlionis – ojciec kompozytora Mikalojusa Konstantinasa Čiurlionisa. Obok stoi drewniana dzwonnica z końca XIX w., a w piwnicy kościoła urządzono muzeum opowiadające o dziedzictwie dominikanów.
Galeria i zasoby
Opisy materiałów archiwalnych są podane po litewsku.
Nedidelį pietų Lietuvos kaimą Liškiavą garsina Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis, pastatytas XVIII a. I pusėje. Arūno Paslaičio piešinyje pavaizduota 1704–1741 m. pagal Varšuvos Sakramentiečių bažnyčios pavyzdį pastatyta vėlyvojo baroko architektūros stiliaus bažnyčia. Vienuoliai dominikonai į Liškiavą atvyko iš Seinų XVII a. pabaigoje ir čia karaliavo iki XVIII a. pabaigos.
Dėmesį traukia prieš pagrindinį bažnyčios fasadą stovintis paminklinis stulpas su Šv. Agotos statula. Rašytiniai dokumentai teigia, kad anksčiau čia stovėjo šv. Elenos statula, XIX a. II pusėje parapijiečių prašymu pakeista į šv. Agotos, saugančios nuo ugnies, statulą.
Nespalvota fotografija su Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios pagrindinio fasado fragmento (bokštai ir trikampis frontonas) bei šventoriuje ant kolonos stovinčios medinės šv. Agotos statulos vaizdu.