Apie bažnyčią
Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia, įsikūrusi ramioje Nevėžio upės pakrantėje, yra vienas iš svarbiausių miesto istorinių objektų. Ši medinė bažnyčia buvo pastatyta 1766 metais ir yra žavi savo architektūra bei turtinga istorija.
Bažnyčios istorija prasideda dar XVIII amžiaus pradžioje, kai į Kėdainius atvyko Kauno jėzuitai. Apie 1747 metus jie pastatė pirmąją misijos namą ir bažnyčią, tačiau ji neišliko ilgai – po 1773 metų sunyko. Tuo pat metu Kėdainių miestas jau buvo aktyviai plėtojamas, todėl 1704 metais karmelitams buvo paskirtas sklypas naujai bažnyčiai ir vienuolynui. Šis kompleksas buvo baigtas iki 1709 metų ir tapo svarbia vietos bendruomenės dalimi.
1713 metais Kėdainiuose buvo įkurta parapija, kuri 1820-aisiais apėmė visą miestą ir jo priemiestį Janušavą. Tačiau 1832 metais Rusijos valdžia uždarė vienuolyną, o parapiją prijungė prie netoliese esančių Josvainių. Vienuolyno pastatas vėliau buvo paverstas kareivinėmis.
Bažnyčios likimas nebuvo lengvas ir XX amžiuje. Pirmojo pasaulinio karo metu ji tapo filijine Kėdainių Šv. Jurgio parapijoje ir tarnavo kaip kapeliono mokiniams pamaldų vieta. Sovietmečiu, nuo 1963 iki 1991 metų, bažnyčia neveikė – jos sienose buvo įrengtas Elektros aparatūros gamyklos sandėlis. Tik nepriklausomybės laikotarpiu, pagal architekto Dainiaus Juozėno projektą, bažnyčia buvo restauruota ir atgavo savo pirminę paskirtį.
Architektūriškai Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia yra kryžminio plano, dvibokštė struktūra su trisiene apside ir mažesniu bokšteliu virš jos. Viduje yra trys navos, o šventorius yra aptvertas mūrine ažūrine tvora. Šalia presbiterijos stovi žemesnės zakristijos, o šventoriuje galima rasti medinę varpinę.
Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia neabejotinai yra miesto kultūrinio ir religinio paveldo dalis, liudijanti apie sudėtingą Kėdainių istoriją ir išlikimą per įvairius istorinius periodus. Jos atkūrimas ir išsaugojimas yra didelis pasiekimas, leidžiantis šiuolaikiniams lankytojams pajusti praeities dvasią ir architektūrinį grožį.
Bažnyčios istorija prasideda dar XVIII amžiaus pradžioje, kai į Kėdainius atvyko Kauno jėzuitai. Apie 1747 metus jie pastatė pirmąją misijos namą ir bažnyčią, tačiau ji neišliko ilgai – po 1773 metų sunyko. Tuo pat metu Kėdainių miestas jau buvo aktyviai plėtojamas, todėl 1704 metais karmelitams buvo paskirtas sklypas naujai bažnyčiai ir vienuolynui. Šis kompleksas buvo baigtas iki 1709 metų ir tapo svarbia vietos bendruomenės dalimi.
1713 metais Kėdainiuose buvo įkurta parapija, kuri 1820-aisiais apėmė visą miestą ir jo priemiestį Janušavą. Tačiau 1832 metais Rusijos valdžia uždarė vienuolyną, o parapiją prijungė prie netoliese esančių Josvainių. Vienuolyno pastatas vėliau buvo paverstas kareivinėmis.
Bažnyčios likimas nebuvo lengvas ir XX amžiuje. Pirmojo pasaulinio karo metu ji tapo filijine Kėdainių Šv. Jurgio parapijoje ir tarnavo kaip kapeliono mokiniams pamaldų vieta. Sovietmečiu, nuo 1963 iki 1991 metų, bažnyčia neveikė – jos sienose buvo įrengtas Elektros aparatūros gamyklos sandėlis. Tik nepriklausomybės laikotarpiu, pagal architekto Dainiaus Juozėno projektą, bažnyčia buvo restauruota ir atgavo savo pirminę paskirtį.
Architektūriškai Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia yra kryžminio plano, dvibokštė struktūra su trisiene apside ir mažesniu bokšteliu virš jos. Viduje yra trys navos, o šventorius yra aptvertas mūrine ažūrine tvora. Šalia presbiterijos stovi žemesnės zakristijos, o šventoriuje galima rasti medinę varpinę.
Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia neabejotinai yra miesto kultūrinio ir religinio paveldo dalis, liudijanti apie sudėtingą Kėdainių istoriją ir išlikimą per įvairius istorinius periodus. Jos atkūrimas ir išsaugojimas yra didelis pasiekimas, leidžiantis šiuolaikiniams lankytojams pajusti praeities dvasią ir architektūrinį grožį.
Galerija ir ištekliai
Bažnyčia, medinė, dvibokštė, dengta skiedrų stogu, užfiksuota trijų ketvirčių rakursu. Bažnyčia nufotografuota artimu planu kartu su šventoriaus medžiais ir viršutine tvoros dalimi.
Bažnyčia, medinė, dvibokštė, dengta skiedrų stogu, užfiksuota trijų ketvirčių rakursu. Bažnyčia užfiksuota kartu su ją supančia aplinka: šventoriaus medžiais, tvora ir varpinės dalimi. Fotografinio vaizdo apačioje užrašyta ranka: „Stary Kosciolek w Kiejdanach“.