O kościele
Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčia – tai išskirtinis neogotikos architektūros perlas, kuris stovi Kupiškyje. Jos istorija – turtinga ir spalvinga, atspindinti ne tik religinį, bet ir kultūrinį Lietuvos gyvenimą.
Pirmoji bažnyčia Kupiškyje buvo pastatyta dar 1616 metais Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto III Vazos rūpesčiu. Tai buvo medinė šventovė, kuriai buvo dovanotas Pyragių kaimas. Po kelių dešimtmečių bažnyčios išlaikymui buvo skirta daugiau turto, tačiau 1781 metais miestelio gaisras sunaikino šią senąją bažnyčią kartu su dalimi miestelio.
Vis dėlto parapijos gyventojai nesutiko likti be savo maldos namų. Jau tais pačiais metais pastatyta nauja medinė bažnyčia, pavadinta Angelų Sargų vardu. Ši trinavė šventovė turėjo tris altorius, dvejas zakristijas ir net varpinę su trimis varpais, kurie, deja, buvo išvežti į Rusiją Pirmojo pasaulinio karo metu ir jų likimas iki šiol nežinomas.
1900–1914 metais klebono Stanislovo Janulevičiaus iniciatyva, pagal architekto Konstantino Rončevskio projektą, aplink senąją bažnyčią buvo pastatyta dabartinė mūrinė neogotikinė bažnyčia. Senosios bažnyčios vietoje dabar stovinti šventovė buvo konsekruta 1921 metais vyskupo Pranciškaus Karevičiaus ir nuo tada žinoma kaip Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia.
Bažnyčia išsiskiria savo įspūdinga architektūra – tai halinė dvibokštė šventovė su trimis navomis ir trimis altoriais. Jos bokštai trijų tarpsnių, apvainikuoti smulkiai suskaldytų parapetų ir pinaklių vainikais, suteikiančiais jiems ypatingo elegancijos. Viduje galima rasti daugybę religinių meno kūrinių, tarp jų ir medinę „Jėzaus Nukryžiuotojo“ skulptūrą, sukurtą 1884 metais, bei kitas vertingas XIX a. skulptūras.
1931 metais parapijiečių lėšomis buvo įsigyti trys nauji plieniniai varpai, kuriuos pagamino Vokietijos įmonė „Vereinigte Stahlwerke - Bochmuener Verein“. Šie varpai – „Šv. Ona“, „Angelas Sargas“ ir „Šv. Jonas“ – tapo svarbiu bažnyčios simboliu.
Be to, bažnyčioje kunigavo nemažai žinomų asmenybių, įskaitant poetą Antaną Strazdą, kuris čia tarnavo įvairiais laikotarpiais XVIII-XIX amžiuose.
Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia yra ne tik religinių apeigų vieta, bet ir Lietuvos kultūros paveldo dalis, liudijanti apie vietos bendruomenės dvasingumą, istorinius išbandymus ir triumfą. Aplankius šią šventovę, galima geriau suprasti ne tik Kupiškio, bet ir visos Lietuvos religinę bei kultūrinę istoriją.
Pirmoji bažnyčia Kupiškyje buvo pastatyta dar 1616 metais Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto III Vazos rūpesčiu. Tai buvo medinė šventovė, kuriai buvo dovanotas Pyragių kaimas. Po kelių dešimtmečių bažnyčios išlaikymui buvo skirta daugiau turto, tačiau 1781 metais miestelio gaisras sunaikino šią senąją bažnyčią kartu su dalimi miestelio.
Vis dėlto parapijos gyventojai nesutiko likti be savo maldos namų. Jau tais pačiais metais pastatyta nauja medinė bažnyčia, pavadinta Angelų Sargų vardu. Ši trinavė šventovė turėjo tris altorius, dvejas zakristijas ir net varpinę su trimis varpais, kurie, deja, buvo išvežti į Rusiją Pirmojo pasaulinio karo metu ir jų likimas iki šiol nežinomas.
1900–1914 metais klebono Stanislovo Janulevičiaus iniciatyva, pagal architekto Konstantino Rončevskio projektą, aplink senąją bažnyčią buvo pastatyta dabartinė mūrinė neogotikinė bažnyčia. Senosios bažnyčios vietoje dabar stovinti šventovė buvo konsekruta 1921 metais vyskupo Pranciškaus Karevičiaus ir nuo tada žinoma kaip Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia.
Bažnyčia išsiskiria savo įspūdinga architektūra – tai halinė dvibokštė šventovė su trimis navomis ir trimis altoriais. Jos bokštai trijų tarpsnių, apvainikuoti smulkiai suskaldytų parapetų ir pinaklių vainikais, suteikiančiais jiems ypatingo elegancijos. Viduje galima rasti daugybę religinių meno kūrinių, tarp jų ir medinę „Jėzaus Nukryžiuotojo“ skulptūrą, sukurtą 1884 metais, bei kitas vertingas XIX a. skulptūras.
1931 metais parapijiečių lėšomis buvo įsigyti trys nauji plieniniai varpai, kuriuos pagamino Vokietijos įmonė „Vereinigte Stahlwerke - Bochmuener Verein“. Šie varpai – „Šv. Ona“, „Angelas Sargas“ ir „Šv. Jonas“ – tapo svarbiu bažnyčios simboliu.
Be to, bažnyčioje kunigavo nemažai žinomų asmenybių, įskaitant poetą Antaną Strazdą, kuris čia tarnavo įvairiais laikotarpiais XVIII-XIX amžiuose.
Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia yra ne tik religinių apeigų vieta, bet ir Lietuvos kultūros paveldo dalis, liudijanti apie vietos bendruomenės dvasingumą, istorinius išbandymus ir triumfą. Aplankius šią šventovę, galima geriau suprasti ne tik Kupiškio, bet ir visos Lietuvos religinę bei kultūrinę istoriją.
Galeria i zasoby
Fotonegatyve įamžinta Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia.
Fotonegatyve įamžinta Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia.