Apie bažnyčią
Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia yra išskirtinis architektūros ir istorijos paminklas, įsikūręs Rozalimo miestelio širdyje. Ji stebina savo liaudiška architektūra, kuri sumaniai derina neogotikos ir baroko elementus.
Bažnyčios istorija prasideda 1765 m., kai ją pastatė dvarininkai Rozalija Drabišienė-Bielozaraitė ir Adomas Drabišius. Tai buvo laikmetis, kai Lietuvoje vyravo medinės sakralinės architektūros tradicijos. Jau 1771 m. bažnyčiai buvo dovanoti 8 valakai žemės su Gikonių ir Janonių kaimais, o netrukus čia pradėjo dirbti kunigas. Po poros metų, 1773 m., buvo įsteigta parapija.
1794 m. buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurią galima matyti iki šiol. Ji liudija praeities laikotarpių statybos technikas ir estetinius sprendimus. Paežerių seniūnas Rozalimo altarijai 1797 m. dovanojo papildomą valaką žemės, taip stiprindamas parapijos materialinę bazę. Per ilgus metus bažnyčiai klebonavo įvairūs dvasininkai, kurie prisidėjo prie jos puoselėjimo. Tad, pavyzdžiui, Titas Gedvila (klebonavo 1885-1893 m.) suremontavo šventoriaus tvorą ir įrengė vargonus, o Konstantinas Olšauskas (1900-1905 m.) išdažė bažnyčią, įsteigė senelių prieglaudą bei skatino blaivybę.
Įdomu tai, kad 1930 m. didelis gaisras sunaikino medinę varpinę – išsilydė net trys varpai, tačiau iš jų buvo nulietas vienas naujas. Tai simbolizuoja parapijos atkaklumą ir gebėjimą atstatyti tai, kas prarasta. Sovietmečiu bažnyčia patyrė persekiojimų: kunigas Petras Kuzmickas 1947 m. buvo areštuotas ir nuteistas kalėti Vorkutoje, iš kur grįžo tik 1953 m.
Architektūriniai bažnyčios elementai yra išskirtiniai. Pastatas yra kryžminio plano, dvibokštis, turintis akmenų mūro šventoriaus tvorą. Medinė šventoriaus koplyčia taip pat tarnauja kaip varpinė. Interjere dominuoja penki barokiniai altoriai, kuriuose atsispindi Lietuvos baroko menininkų meistrystė. Ypač vertas dėmesio didysis altorius su Trakų Dievo Motinos atvaizdu.
Bažnyčios vargonai turi intriguojančią istoriją. Pirmieji vargonai buvo pastatyti 1796 m., tačiau autentiškas instrumentas neišliko. Nauji vargonai buvo sumontuoti 1893 m. meistro Friedrich Weissenborn iš Jėkabpilio. Deja, iki mūsų dienų neišliko ir varpai, ir būgnai, kurie papildė instrumentą.
Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia – tai ne tik maldos namai, bet ir kultūros paveldas, kuris gyvai pasakoja apie praeities laikus ir žmonių ryžtą išsaugoti savo tikėjimą bei tradicijas.
Bažnyčios istorija prasideda 1765 m., kai ją pastatė dvarininkai Rozalija Drabišienė-Bielozaraitė ir Adomas Drabišius. Tai buvo laikmetis, kai Lietuvoje vyravo medinės sakralinės architektūros tradicijos. Jau 1771 m. bažnyčiai buvo dovanoti 8 valakai žemės su Gikonių ir Janonių kaimais, o netrukus čia pradėjo dirbti kunigas. Po poros metų, 1773 m., buvo įsteigta parapija.
1794 m. buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurią galima matyti iki šiol. Ji liudija praeities laikotarpių statybos technikas ir estetinius sprendimus. Paežerių seniūnas Rozalimo altarijai 1797 m. dovanojo papildomą valaką žemės, taip stiprindamas parapijos materialinę bazę. Per ilgus metus bažnyčiai klebonavo įvairūs dvasininkai, kurie prisidėjo prie jos puoselėjimo. Tad, pavyzdžiui, Titas Gedvila (klebonavo 1885-1893 m.) suremontavo šventoriaus tvorą ir įrengė vargonus, o Konstantinas Olšauskas (1900-1905 m.) išdažė bažnyčią, įsteigė senelių prieglaudą bei skatino blaivybę.
Įdomu tai, kad 1930 m. didelis gaisras sunaikino medinę varpinę – išsilydė net trys varpai, tačiau iš jų buvo nulietas vienas naujas. Tai simbolizuoja parapijos atkaklumą ir gebėjimą atstatyti tai, kas prarasta. Sovietmečiu bažnyčia patyrė persekiojimų: kunigas Petras Kuzmickas 1947 m. buvo areštuotas ir nuteistas kalėti Vorkutoje, iš kur grįžo tik 1953 m.
Architektūriniai bažnyčios elementai yra išskirtiniai. Pastatas yra kryžminio plano, dvibokštis, turintis akmenų mūro šventoriaus tvorą. Medinė šventoriaus koplyčia taip pat tarnauja kaip varpinė. Interjere dominuoja penki barokiniai altoriai, kuriuose atsispindi Lietuvos baroko menininkų meistrystė. Ypač vertas dėmesio didysis altorius su Trakų Dievo Motinos atvaizdu.
Bažnyčios vargonai turi intriguojančią istoriją. Pirmieji vargonai buvo pastatyti 1796 m., tačiau autentiškas instrumentas neišliko. Nauji vargonai buvo sumontuoti 1893 m. meistro Friedrich Weissenborn iš Jėkabpilio. Deja, iki mūsų dienų neišliko ir varpai, ir būgnai, kurie papildė instrumentą.
Rozalimo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia – tai ne tik maldos namai, bet ir kultūros paveldas, kuris gyvai pasakoja apie praeities laikus ir žmonių ryžtą išsaugoti savo tikėjimą bei tradicijas.
Galerija ir ištekliai
Rozalimo varpinė ir bažnyčia.