Apie bažnyčią
Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra viena iš tų vietų, kuriose susilieja istorija, tikėjimas ir kultūra. Ši medinė bažnyčia, pastatyta 1911 metais, yra liaudies architektūros perlas, stovintis Kabelių kaime, netoli Marcinkonių.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar tada, kai Vilniaus generalgubernatorius 1909 metais leido perkelti senąją Ratnyčios (Šv. Apaštalo Baltramiejaus) bažnyčią į Kabelius. Atvykusi ir čia prigijusi bažnyčia buvo padidinta 1916 metais, o jau po penkerių metų čia įkurta parapija. Nuo 1919 metų klebonas Pranciškus Čaglys aktyviai ugdė parapijiečių pamaldumą, puoselėjo lietuviškumą ir skatino švietimą, nors dėl to patyrė ir Lenkijos valdžios persekiojimus.
Sovietmečiu, kai daugelis religinės veiklos formų buvo draudžiamos ar ribojamos, Kabelių parapija tapo pogrindžio kunigų seminarijos centru. Klebonijoje slapta rengiami ir šventinami kunigai, rinkosi informacija Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai. Šioje bažnyčioje tarnavo tokios asmenybės kaip kunigas jėzuitas Karolis Garuckas ir jo mokinys Jonas Lauriūnas, kurie stiprino tikėjimą ir pasipriešinimą sovietiniam režimui.
Viena iš žymiausių Kabelių bažnyčios ypatybių yra jos liaudies architektūros formos – stačiakampio plano su dvibokšte struktūra ir žemomis zakristijomis. Šventoriuje stovi dviejų tarpsnių medinė varpinė, kuri taip pat liudija apie regiono architektūrinį paveldą. Įdomu tai, kad 2020 metais bažnyčios pastogėje buvo rastos senųjų vargonų dalys, kuriomis, manoma, galėjo groti garsaus kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis.
Kasmet rugpjūčio 15 dieną čia vyksta tituliniai parapijos atlaidai – Žolinė, per kurią susirenka gausus būrys tikinčiųjų. Dabartinis parapijos klebonas Bronius Krakevičius, be Kabelių, aptarnauja ir Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado parapiją. Šiandien Kabelių bažnyčia ne tik saugo istorinę atmintį, bet ir toliau veikia kaip svarbus dvasinis centras vietos bendruomenei.
Bažnyčios istorija prasidėjo dar tada, kai Vilniaus generalgubernatorius 1909 metais leido perkelti senąją Ratnyčios (Šv. Apaštalo Baltramiejaus) bažnyčią į Kabelius. Atvykusi ir čia prigijusi bažnyčia buvo padidinta 1916 metais, o jau po penkerių metų čia įkurta parapija. Nuo 1919 metų klebonas Pranciškus Čaglys aktyviai ugdė parapijiečių pamaldumą, puoselėjo lietuviškumą ir skatino švietimą, nors dėl to patyrė ir Lenkijos valdžios persekiojimus.
Sovietmečiu, kai daugelis religinės veiklos formų buvo draudžiamos ar ribojamos, Kabelių parapija tapo pogrindžio kunigų seminarijos centru. Klebonijoje slapta rengiami ir šventinami kunigai, rinkosi informacija Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikai. Šioje bažnyčioje tarnavo tokios asmenybės kaip kunigas jėzuitas Karolis Garuckas ir jo mokinys Jonas Lauriūnas, kurie stiprino tikėjimą ir pasipriešinimą sovietiniam režimui.
Viena iš žymiausių Kabelių bažnyčios ypatybių yra jos liaudies architektūros formos – stačiakampio plano su dvibokšte struktūra ir žemomis zakristijomis. Šventoriuje stovi dviejų tarpsnių medinė varpinė, kuri taip pat liudija apie regiono architektūrinį paveldą. Įdomu tai, kad 2020 metais bažnyčios pastogėje buvo rastos senųjų vargonų dalys, kuriomis, manoma, galėjo groti garsaus kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis.
Kasmet rugpjūčio 15 dieną čia vyksta tituliniai parapijos atlaidai – Žolinė, per kurią susirenka gausus būrys tikinčiųjų. Dabartinis parapijos klebonas Bronius Krakevičius, be Kabelių, aptarnauja ir Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado parapiją. Šiandien Kabelių bažnyčia ne tik saugo istorinę atmintį, bet ir toliau veikia kaip svarbus dvasinis centras vietos bendruomenei.
Galerija ir ištekliai
Vilniaus krašto lietuviai 1920–1939 m.Lietuvių švietimo draugijos „Rytas" Kabelių I, Kabelių II ir Šklėrių pradinių mokyklų mokinių ir mokytojų nuotrauka prie Kabelių bažnyčios.Partijos istorijos institutas, Nr. 49.1-49.