Apie bažnyčią
Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra įspūdinga sakralinė struktūra, iškilusi Paberžės kaime, šalia senojo Vilniaus-Molėtų kelio. Tai ne tik architektūrinis šedevras, bet ir istorinių įvykių liudininkė.
Pirmoji medinė bažnyčia toje vietoje, kaip manoma, buvo pastatyta apie 1484 metus, rūpestingai prižiūrima Maišiagalos klebono Jurgio Paulavičiaus. Parapija oficialiai įsteigta 1503 metais, o netrukus, 1507 m., Žygimantas Senasis leido kaime įkurti smuklę, kurios pajamos turėjo būti skiriamos bažnyčios išlaikymui. Tuo laikotarpiu Paberžėje gyveno ir vienuoliai – reguliarieji atgailos kanauninkai, kurie taip pat prisidėjo prie parapinės mokyklos veiklos.
Per šimtmečius bažnyčia keitėsi ir buvo perstatoma kelis kartus. Nauja bažnyčia pastatyta iki 1676 metų, o 1759 metais ji buvo atstatyta vėl iš medžio. Vėliau, 1793 metais, ši bažnyčia dar kartą perstatyta, siekiant ją pritaikyti augančiai bendruomenei.
XIX amžiaus viduryje prasidėjo naujos medinės bažnyčios statybos, kuri, patvirtinta 1859 metais, buvo užbaigta 1860-aisiais. Tačiau šie pastatai ilgai neišstovėjo katalikų rankose. 1866 metų balandžio 1 dieną kunigas Jonas Stšeleckis laikė paskutines katalikų pamaldas, po kurių pareiškė priimąs stačiatikybę ir paragino parapijiečius pasekti jo pavyzdžiu. Bažnyčia buvo perduota stačiatikiams, o buvęs katalikų dvasininkas A. Petkevičius netgi pasakė lietuvišką pamokslą, nors pats Stšeleckis lietuviškai nemokėjo.
XX a. pradžioje stačiatikiai pastatė mūrinę cerkvę, o 1904 metais Vidaus reikalų ministras leido Paberžėje statyti katališką filinę bažnyčią. Po kelių dešimtmečių kovos dėl bažnyčios statybų tarp lenkiškai ir lietuviškai kalbančių bendruomenių, galutinai 1932 metais iškilo dabartinė neogotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia su dviejais bokštais.
Šiandien Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra neogotikinės architektūros perlų, lotyniško kryžiaus plano ir puošnumu išsiskiriančiais bokštais. Bažnyčia aptverta akmenų mūro ir medinių statinių tvora, kas suteikia jai ypatingą senovinį žavesį.
Apsilankymas šioje bažnyčioje leidžia ne tik grožėtis architektūros detalėmis ar ramiai pasimelsti, bet ir susipažinti su turtinga bei sudėtinga Paberžės krašto istorija. Pamaldos čia laikomos tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis, atspindint daugiakultūrę bendruomenės prigimtį.
Pirmoji medinė bažnyčia toje vietoje, kaip manoma, buvo pastatyta apie 1484 metus, rūpestingai prižiūrima Maišiagalos klebono Jurgio Paulavičiaus. Parapija oficialiai įsteigta 1503 metais, o netrukus, 1507 m., Žygimantas Senasis leido kaime įkurti smuklę, kurios pajamos turėjo būti skiriamos bažnyčios išlaikymui. Tuo laikotarpiu Paberžėje gyveno ir vienuoliai – reguliarieji atgailos kanauninkai, kurie taip pat prisidėjo prie parapinės mokyklos veiklos.
Per šimtmečius bažnyčia keitėsi ir buvo perstatoma kelis kartus. Nauja bažnyčia pastatyta iki 1676 metų, o 1759 metais ji buvo atstatyta vėl iš medžio. Vėliau, 1793 metais, ši bažnyčia dar kartą perstatyta, siekiant ją pritaikyti augančiai bendruomenei.
XIX amžiaus viduryje prasidėjo naujos medinės bažnyčios statybos, kuri, patvirtinta 1859 metais, buvo užbaigta 1860-aisiais. Tačiau šie pastatai ilgai neišstovėjo katalikų rankose. 1866 metų balandžio 1 dieną kunigas Jonas Stšeleckis laikė paskutines katalikų pamaldas, po kurių pareiškė priimąs stačiatikybę ir paragino parapijiečius pasekti jo pavyzdžiu. Bažnyčia buvo perduota stačiatikiams, o buvęs katalikų dvasininkas A. Petkevičius netgi pasakė lietuvišką pamokslą, nors pats Stšeleckis lietuviškai nemokėjo.
XX a. pradžioje stačiatikiai pastatė mūrinę cerkvę, o 1904 metais Vidaus reikalų ministras leido Paberžėje statyti katališką filinę bažnyčią. Po kelių dešimtmečių kovos dėl bažnyčios statybų tarp lenkiškai ir lietuviškai kalbančių bendruomenių, galutinai 1932 metais iškilo dabartinė neogotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia su dviejais bokštais.
Šiandien Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra neogotikinės architektūros perlų, lotyniško kryžiaus plano ir puošnumu išsiskiriančiais bokštais. Bažnyčia aptverta akmenų mūro ir medinių statinių tvora, kas suteikia jai ypatingą senovinį žavesį.
Apsilankymas šioje bažnyčioje leidžia ne tik grožėtis architektūros detalėmis ar ramiai pasimelsti, bet ir susipažinti su turtinga bei sudėtinga Paberžės krašto istorija. Pamaldos čia laikomos tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis, atspindint daugiakultūrę bendruomenės prigimtį.
Galerija ir ištekliai
Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Fotografijos aprašymas ant pasporto: „Paberžė. Bažnyčia, statyta 1484 metais.“
Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia.
Signuotas akvarele averso apatinėje dalyje kairėje, pieštuku reverso viršutinėje dalyje.