Apie bažnyčią
Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia, esanti Smalvų kaime, yra viena iš įspūdingiausių medinių liaudies architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Įsikūrusi kaimo viduryje, šalia kelių sankryžos, ji neabejotinai traukia tiek vietinių gyventojų, tiek lankytojų akis savo unikaliu stiliumi ir istorija.
Bažnyčios ištakos siekia 1598 metus, kai Breslaujos žemės teismo raštininkas Jonas Samsonas paskyrė Jurgiškių sklypą ir kelis kaimus bažnyčios reikmėms. Netrukus, apie 1600 metus, buvo įkurtas reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas, kuris rūpinosi ir bažnyčia. Pati bažnyčia per daugelį metų patyrė nemažai pokyčių: buvo perstatyta, rekonstruota ir puošti jos interjeras.
1674 metais Breslaujos žemės teisėjas Kazimieras Podbereskis pastatė naują medinę bažnyčią ankstesnės koplyčios vietoje. Tuo metu bažnyčia tapo svarbiu religiniu centru, o parapija buvo įkurta 1750 metais. Vėlesniais metais bažnyčia buvo perstatyta ir grafo Pliaterio bei parapijiečių dėka tapo dar didingesne.
Istorijoje paženklinta dramatiškų momentų, kaip 1812 m., kai Prancūzijos kariuomenė apgriovė vienuolyną, ir 1832 m., kai jis buvo uždarytas. Nepaisant to, grafas Pliateris 1855 m. Smalvų kapinėse pastatė šv. Rozalijos koplyčią, o dabartinė medinė bažnyčia buvo pastatyta 1857 m.
1866–1869 metai buvo ypač sunkūs klebonui Teofiliui Rudžiui, kuris dėl įvairių priežasčių buvo nubaustas ir galiausiai ištremtas. Tačiau net šios bėdos nesustabdė bendruomenės nuo bažnyčios puoselėjimo. 1897 m. parapijos kapinės buvo apmūrytos, o XX a. pradžioje Zaborskis papuošė bažnyčios interjerą spalvingu augaliniu ornamentu.
1902 m. įvykusi nelaimė, kai žaibas trenkė į bažnyčios bokštą, nesugriovė bendruomenės dvasios. Bažnyčia buvo atnaujinta ir vėl atidaryta maldininkams. XX a. viduryje, 1982 m., buvo pastatytas dviejų aukštų atviras prieangis su dvišlaičiu stogu, suteikiantis pastatui papildomo grožio.
Architektūriškai bažnyčia išsiskiria savo stačiakampio planu ir vienu bokštu. Jos ilgis siekia 25,2 m, plotis – 17,6 m, o aukštis – apie 15 m. Bažnyčia yra registruota Kultūros vertybių registre ir turi unikalų kodą 1789. Šventoriaus tvora pagaminta iš akmenų mūro, o šventoriuje stovi trijų tarpsnių medinė varpinė.
Svarbus dailės paminklas bažnyčioje yra žalvarinis varpas, nulietas 1780 m. klebono P. Zviagino iniciatyva, puoštas dviem ornamentuotomis juostomis ir šv. Jurgio bareljefu. Šis varpas simbolizuoja bažnyčios ilgaamžiškumą ir kultūrinę vertę.
Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia neabejotinai yra ne tik architektūros šedevras, bet ir gyvas istorijos liudininkas, jungiantis praeitį su dabartimi, o savo istorinėmis peripetijomis ir architektūrine verte išlieka svarbia Lietuvos religijos ir kultūros dalimi.
Bažnyčios ištakos siekia 1598 metus, kai Breslaujos žemės teismo raštininkas Jonas Samsonas paskyrė Jurgiškių sklypą ir kelis kaimus bažnyčios reikmėms. Netrukus, apie 1600 metus, buvo įkurtas reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas, kuris rūpinosi ir bažnyčia. Pati bažnyčia per daugelį metų patyrė nemažai pokyčių: buvo perstatyta, rekonstruota ir puošti jos interjeras.
1674 metais Breslaujos žemės teisėjas Kazimieras Podbereskis pastatė naują medinę bažnyčią ankstesnės koplyčios vietoje. Tuo metu bažnyčia tapo svarbiu religiniu centru, o parapija buvo įkurta 1750 metais. Vėlesniais metais bažnyčia buvo perstatyta ir grafo Pliaterio bei parapijiečių dėka tapo dar didingesne.
Istorijoje paženklinta dramatiškų momentų, kaip 1812 m., kai Prancūzijos kariuomenė apgriovė vienuolyną, ir 1832 m., kai jis buvo uždarytas. Nepaisant to, grafas Pliateris 1855 m. Smalvų kapinėse pastatė šv. Rozalijos koplyčią, o dabartinė medinė bažnyčia buvo pastatyta 1857 m.
1866–1869 metai buvo ypač sunkūs klebonui Teofiliui Rudžiui, kuris dėl įvairių priežasčių buvo nubaustas ir galiausiai ištremtas. Tačiau net šios bėdos nesustabdė bendruomenės nuo bažnyčios puoselėjimo. 1897 m. parapijos kapinės buvo apmūrytos, o XX a. pradžioje Zaborskis papuošė bažnyčios interjerą spalvingu augaliniu ornamentu.
1902 m. įvykusi nelaimė, kai žaibas trenkė į bažnyčios bokštą, nesugriovė bendruomenės dvasios. Bažnyčia buvo atnaujinta ir vėl atidaryta maldininkams. XX a. viduryje, 1982 m., buvo pastatytas dviejų aukštų atviras prieangis su dvišlaičiu stogu, suteikiantis pastatui papildomo grožio.
Architektūriškai bažnyčia išsiskiria savo stačiakampio planu ir vienu bokštu. Jos ilgis siekia 25,2 m, plotis – 17,6 m, o aukštis – apie 15 m. Bažnyčia yra registruota Kultūros vertybių registre ir turi unikalų kodą 1789. Šventoriaus tvora pagaminta iš akmenų mūro, o šventoriuje stovi trijų tarpsnių medinė varpinė.
Svarbus dailės paminklas bažnyčioje yra žalvarinis varpas, nulietas 1780 m. klebono P. Zviagino iniciatyva, puoštas dviem ornamentuotomis juostomis ir šv. Jurgio bareljefu. Šis varpas simbolizuoja bažnyčios ilgaamžiškumą ir kultūrinę vertę.
Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia neabejotinai yra ne tik architektūros šedevras, bet ir gyvas istorijos liudininkas, jungiantis praeitį su dabartimi, o savo istorinėmis peripetijomis ir architektūrine verte išlieka svarbia Lietuvos religijos ir kultūros dalimi.
Galerija ir ištekliai
Jurgio Samsono Podbereckio (Smalvų bažnyčios fundatoriaus) portretas. Paveikslas. Smalvų bažnyčia.