Apie bažnyčią
Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčia yra ne tik architektūrinis statinys, bet ir simbolinis Visagino bendruomenės centras, iškilęs per įvairius iššūkius ir pokyčius. Bažnyčios istorija prasideda dar 1989 m., kai spalio 16 d. buvo išduotas leidimas Sniečkaus gyvenvietės katalikų religinės bendruomenės įkūrimui ir naujos bažnyčios statybai. Tuo metu Sniečkaus (dabar Visaginas) valdžia skyrė patalpas – Profesinės technikos mokyklos bendrabučio salę, kurioje gruodžio mėnesį įvyko pirmosios šventosios Mišios.
1992 m. Visagino katalikų parapija tapo vadinama Šv. Apaštalo Pauliaus vardu. Tais pačiais metais buvo pradėtos ieškoti tinkamesnės vietos nuolatinės bažnyčios statybai. Po ilgų svarstymų ir kliūčių, galutinė statybos vieta buvo pasirinkta kalvelėje šalia Santarvės ir Statybininkų gatvių sankryžos. Įdomu tai, kad ši vieta buvo numatyta rekreacinei zonai – miesto parkui, tačiau stichinė audra, nusiaubusi pušyną, parengė plotą bažnyčios statybai.
Bažnyčios statyba oficialiai prasidėjo 1992 m. lapkričio 2 d., kai buvo pjautos vėjų išvartytos pušys ir pradėti žemės darbai. Generaliniu rangovu tapo Ignalinos AE, o vykdytoju – Statybos–montažo valdyba Nr. 2. Per keletą metų bažnyčia buvo užbaigta, o 1998 m. ji atvėrė duris tikintiesiems.
Įspūdinga detalė apie šią bažnyčią yra jos bokšte 2004 m. balandžio 10 d. suskambėjęs senovinis varpas, atvežtas iš Vilniaus arkikatedros bazilikos varpinės. Šis varpas, sveriantis apie 1200 kg, buvo pritvirtintas prie naujos linguojančios sijos, o jam suprojektuota ir pagaminta nauja šerdis.
Dar vienas reikšmingas momentas bažnyčios istorijoje – 2010 m. gruodžio 30 d. pirmą kartą sugaudę nauji vargonai. Tai buvo Laimio Pikučio firmos įrengti 2 manualų su pedalu, 29 registrų vargonai, kuriuos bažnyčiai padovanojo dosnūs aukotojai bei rėmėjai.
Šiandien Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčia yra ne tik vieta maldai, bet ir bendruomenės susibūrimų centras, jungiantis lietuvių ir lenkų kalbomis besimeldžiančius tikinčiuosius. Jos interjeras ir išorė byloja apie ilgametę ir turtingą istoriją, kupiną iššūkių ir pasiekimų.
1992 m. Visagino katalikų parapija tapo vadinama Šv. Apaštalo Pauliaus vardu. Tais pačiais metais buvo pradėtos ieškoti tinkamesnės vietos nuolatinės bažnyčios statybai. Po ilgų svarstymų ir kliūčių, galutinė statybos vieta buvo pasirinkta kalvelėje šalia Santarvės ir Statybininkų gatvių sankryžos. Įdomu tai, kad ši vieta buvo numatyta rekreacinei zonai – miesto parkui, tačiau stichinė audra, nusiaubusi pušyną, parengė plotą bažnyčios statybai.
Bažnyčios statyba oficialiai prasidėjo 1992 m. lapkričio 2 d., kai buvo pjautos vėjų išvartytos pušys ir pradėti žemės darbai. Generaliniu rangovu tapo Ignalinos AE, o vykdytoju – Statybos–montažo valdyba Nr. 2. Per keletą metų bažnyčia buvo užbaigta, o 1998 m. ji atvėrė duris tikintiesiems.
Įspūdinga detalė apie šią bažnyčią yra jos bokšte 2004 m. balandžio 10 d. suskambėjęs senovinis varpas, atvežtas iš Vilniaus arkikatedros bazilikos varpinės. Šis varpas, sveriantis apie 1200 kg, buvo pritvirtintas prie naujos linguojančios sijos, o jam suprojektuota ir pagaminta nauja šerdis.
Dar vienas reikšmingas momentas bažnyčios istorijoje – 2010 m. gruodžio 30 d. pirmą kartą sugaudę nauji vargonai. Tai buvo Laimio Pikučio firmos įrengti 2 manualų su pedalu, 29 registrų vargonai, kuriuos bažnyčiai padovanojo dosnūs aukotojai bei rėmėjai.
Šiandien Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus bažnyčia yra ne tik vieta maldai, bet ir bendruomenės susibūrimų centras, jungiantis lietuvių ir lenkų kalbomis besimeldžiančius tikinčiuosius. Jos interjeras ir išorė byloja apie ilgametę ir turtingą istoriją, kupiną iššūkių ir pasiekimų.
Galerija ir ištekliai
Visagino katalikų bažnyčia.