Apie bažnyčią
Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia yra tikras architektūrinis ir istorinis perlas, kuris slepia daugybę įdomių pasakojimų. Stovinti Švenčionyse, ši bažnyčia yra neatsiejama miesto dalis, ir jos istorija siekia net Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikus.
Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta dar 1514 metais, o tai rodo, kiek ilgai šis religinis statinys tarnavo vietos bendruomenei. Vėliau, 1636 metais, buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuri vėl buvo atstatyta 1743 metais. Tačiau dėl senumo ir blogos būklės 1817 metais joje pamaldos buvo uždraustos, ir jos laikinai persikėlė į kleboniją. Po metų, 1818-aisiais, bažnyčia buvo atstatyta.
Įdomu tai, kad per savo ilgą egzistavimą bažnyčia tapo svarbiausių įvykių liudininke. Pavyzdžiui, 1831 metais, balandžio 10 dieną, Švenčionyse žuvo sukilėlis Anupras Labutis, kuris buvo kovojęs su Rusijos carinės valdžios kariuomenė. Jo kūnas buvo palaidotas bažnyčios šventoriuje, kur amžinojo poilsio rado ne vienas vietos gyventojas.
Bažnyčia ne kartą buvo atnaujinama. 1853 metais ji buvo renovuota, o 1869 metais pamokslai pradėti sakyti ne tik lenkų, bet ir rusų kalba. 1889 metais buvo suprojektuota mūrinė bažnyčia, tačiau to meto generalgubernatorius neleido jos statyti dėl per daug puošnios išorės. Tik po 1892 metų projektas buvo supaprastintas ir patvirtintas.
Statybos prasidėjo 1895 metais, o bažnyčia buvo baigta ir konsekruota 1900 metais vyskupo Stepono Aleksandro Žvėravičiaus. Beje, 1914 metais parapijos namai taip pat buvo pastatyti iš mūrinių medžiagų, suteikiant dar daugiau stabilumo ir ilgaamžiškumo visam kompleksui.
Bažnyčios viduje rasite tris navas, kurios yra atskirtos pilioriais, o dvibokštė struktūra ir šoninės zakristijos suteikia jai papildomo didingumo. Akmens mūro tvora apjuosia šventorių, suteikiant visam kompleksui solidumo.
Ne mažiau svarbūs ir žmonės, kurie čia dirbo. Kunigas Ignotas Šopara, vikaravęs 1894–1897 metais, skatino parapijiečius giedoti lietuviškai ir kalbėti gimtąja kalba. Kitas kunigas, Placidas Šarkauskas, organizavo draudžiamų knygų gabenimą ir platinimą. Jonas Burba, klebonavęs 1903–1909 metais, rengė lietuviškus vakarus ir skleidė blaivybės idėjas. Tokia aktyvi veikla padėjo stiprinti lietuvybę ir tautinį identitetą.
Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia yra ne tik religijos, bet ir kultūros bei istorijos paminklas, kuris primena apie sudėtingą ir turtingą regiono praeitį. Tai vieta, kur susipina įvairios epochos, asmenybės ir įvykiai, formavę dabartinę Švenčionių veidą.
Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta dar 1514 metais, o tai rodo, kiek ilgai šis religinis statinys tarnavo vietos bendruomenei. Vėliau, 1636 metais, buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuri vėl buvo atstatyta 1743 metais. Tačiau dėl senumo ir blogos būklės 1817 metais joje pamaldos buvo uždraustos, ir jos laikinai persikėlė į kleboniją. Po metų, 1818-aisiais, bažnyčia buvo atstatyta.
Įdomu tai, kad per savo ilgą egzistavimą bažnyčia tapo svarbiausių įvykių liudininke. Pavyzdžiui, 1831 metais, balandžio 10 dieną, Švenčionyse žuvo sukilėlis Anupras Labutis, kuris buvo kovojęs su Rusijos carinės valdžios kariuomenė. Jo kūnas buvo palaidotas bažnyčios šventoriuje, kur amžinojo poilsio rado ne vienas vietos gyventojas.
Bažnyčia ne kartą buvo atnaujinama. 1853 metais ji buvo renovuota, o 1869 metais pamokslai pradėti sakyti ne tik lenkų, bet ir rusų kalba. 1889 metais buvo suprojektuota mūrinė bažnyčia, tačiau to meto generalgubernatorius neleido jos statyti dėl per daug puošnios išorės. Tik po 1892 metų projektas buvo supaprastintas ir patvirtintas.
Statybos prasidėjo 1895 metais, o bažnyčia buvo baigta ir konsekruota 1900 metais vyskupo Stepono Aleksandro Žvėravičiaus. Beje, 1914 metais parapijos namai taip pat buvo pastatyti iš mūrinių medžiagų, suteikiant dar daugiau stabilumo ir ilgaamžiškumo visam kompleksui.
Bažnyčios viduje rasite tris navas, kurios yra atskirtos pilioriais, o dvibokštė struktūra ir šoninės zakristijos suteikia jai papildomo didingumo. Akmens mūro tvora apjuosia šventorių, suteikiant visam kompleksui solidumo.
Ne mažiau svarbūs ir žmonės, kurie čia dirbo. Kunigas Ignotas Šopara, vikaravęs 1894–1897 metais, skatino parapijiečius giedoti lietuviškai ir kalbėti gimtąja kalba. Kitas kunigas, Placidas Šarkauskas, organizavo draudžiamų knygų gabenimą ir platinimą. Jonas Burba, klebonavęs 1903–1909 metais, rengė lietuviškus vakarus ir skleidė blaivybės idėjas. Tokia aktyvi veikla padėjo stiprinti lietuvybę ir tautinį identitetą.
Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia yra ne tik religijos, bet ir kultūros bei istorijos paminklas, kuris primena apie sudėtingą ir turtingą regiono praeitį. Tai vieta, kur susipina įvairios epochos, asmenybės ir įvykiai, formavę dabartinę Švenčionių veidą.
Galerija ir ištekliai
Atvirukas, nespalvotas. Pavaizduota Švenčionių Visų Šventųjų bažnyčia. Kitoje atviruko pusėje yra užrašas ranka: „Švenčionys“, spausdinta leidybinė informacija vokiečių kalba.
Antrame plane Visų Šventųjų bažnyčia.