About the Church
Although the church arose as a symbol of faith and community, soon after its completion, in 1961, the authorities arrested and sentenced the organisers of its construction, among them the parish priest Liudvikas Povilonis and the curate Bronislovas Burneikis. These priests served four years in prison, and the church itself was expropriated and handed over to the LSSR Philharmonic. What followed was the dramatic demolition of the church tower and the destruction of the interior, in order to adapt the building for concert use.
But the changes of 1988 brought restoration. The church was returned to the faithful, and the community, led by Monsignor Bronislovas Burneikis, undertook intensive repair works. The tower was rebuilt, a huge bell was cast in Darbėnai, and Lithuanian Franciscans from the United States donated an organ to the church, which still adorns the church today. In 1989 the artist Antanas Kmieliauskas created a new fresco, thereby completing the restoration of the church's inner beauty.
As for the architecture, the church has a rectangular plan and a single tall tower, which reaches as much as 75 metres and has an observation platform. The three-aisled space gives a sense of grandeur to everyone who steps inside. In the churchyard one can also find a stone masonry wall and, nearby, the grave of Monsignor B. Burneikis, whose contribution to this church is invaluable.
Today the Klaipėda Church of Mary, Queen of Peace not only serves as a house of prayer but also symbolises the strength of faith and the unity of the community, despite historical hardships and trials.
Gallery and Resources
Archive captions are shown in Lithuanian.
Architektūra. Kompozicijoje vaizduojama bažnyčia panaši į Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, kurios kertinis akmuo pašventintas 1957 m., pastatyta 1960 m. pagal inžinieriaus architekto Juozo Baltrėno projektą.
Užrašas nugarinėje pusėje apatinėje dalyje.
Lietuvos katalikų prašymas adresuotas SSRS AT Prezidiumo pirmininkui L. Brežnevui, nuorašai išsiųsti:
1) LSSR Ministrų Tarybai; 2) Religinių Reikalų Tarybos prie SSRS MT Įgaliotiniui; 3) Visiems Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams; 4) Tikinčiųjų Teisėms Ginti Katalikų Komitetui. Tikinčiųjų parašai surinkti iš visos Lietuvos, jiems atstovauja Klaipėdos bažnyčios Komiteto Pirmininkas Jonas Saunorius. Pareiškime pasakojama bažnyčios statybos ir atėmimo istorija. Tai jau trečias tikinčiųjų prašymas grąžinti jiems už suaukotas lėšas sovietmečiu pastatytą bažnyčią. Po pareiškimu nurodyta, kad pridedami 1434 sunumeruoti puslapiai su 143869 parašais ir 56 dokumentinės fotografijos, pasakojančios apie bažnyčios statybą (suklijuotos ant 22 piešimo popieriaus lapų, su aprašais lietuvių ir rusų kalbomis). Iš gale esančio įrašo aiškėja, kad būta net 1589 puslapių su 148149 parašais, tik lapai su parašais nuo 1435 iki 1589 psl. nepriskaičiuoti, nes pristatyti per vėlai. Šiuo metu dalies lapų trūksta, nėra 1–5, 430–449, 988 ir 1380–1399 psl. Yra numeracijos klaidų – po du kartus sužymėti 1054, 1065–1067 ir 1403 psl.
Lapai įvairūs: piešimo, rašomojo popieriaus, languoti, liniuoti. Rašyta rašomąja mašinėle ir ranka įvairiomis rašymo priemonėmis: įvairiaspalviais tušinukais ir rašaliniais parkeriais.
Įrišta klijavimo būdu. Viršelis padarytas iš dviejų faneros lakštų, sujungtų nugarėle, pagaminta iš šviesiai rudos spalvos dirbtinės odos. Ant priekinio viršelio išdegintas Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atvaizdas ir po juo esantis užrašas: „LIETUVOS KATALIKŲ 143869/ATSTOVŲ PRAŠYMAS GRĄŽINTI/KLAIPĖDOS TAIKOS KARALIENĖS BAŽNYČIĄ/LIETUVA, 1979“.
Viršelio kraštuose išdeginta tautinių motyvų juostelė. Ant nugarinės dalies užklijuotas mėlynos spalvos popierius, tačiau jis neuždengia pakraščiuose išdeginto ornamento. Vidinėje nugarinio viršelio pusėje išdegintas kryžius.