O kościele
Fundamenty pod pierwszy kościół w tym miejscu położył książę Andrzej Ogiński już w 1777 r., zastępując podupadłą kaplicę z XVII w. To właśnie tutaj, w kościele w Kalnalis, 1 marca 1801 r. został ochrzczony jeden z najwybitniejszych litewskich duchownych – przyszły biskup żmudzki Motiejus Kazimieras Valančius, który swoją działalnością przyczynił się do umocnienia litewskiej świadomości narodowej.
Niestety, latem 1882 r. kościół strawił pożar wywołany uderzeniem pioruna. Parafianie oraz ksiądz Simonas Jucevičius nie tracili jednak nadziei – już w kolejnym roku kościół odbudowano i kontynuował on swoją sakralną misję. Parafia św. Wawrzyńca w Kalnalis została oficjalnie utworzona w 1926 r., a kościół stał się jej główną świątynią.
Obok kościoła stoi wyjątkowa, drewniana, trzykondygnacyjna dzwonnica w kształcie czworobocznej piramidy, której budowa sięga 1884 r. Dzwonnica wyróżnia się swoją konstrukcją i jest doskonałym przykładem drewnianej architektury tamtej epoki.
Kościół otacza teren przykościelny, którego mur z na wpół obrobionych kamieni nadaje przestrzeni szczególnego, dawnego uroku. Na północny wschód, wschód i południe od kościoła rozciąga się cmentarz, na którym spoczywa pamięć wielu pokoleń miejscowych mieszkańców.
Kościół św. Wawrzyńca w Kalnalis wraz z dzwonnicą zostały w 1997 r. wpisane do rejestru nieruchomych zabytków kultury, co potwierdziło ich znaczenie historyczne i kulturowe. To nie tylko budowla sakralna, lecz żywa historia, przypominająca o wydarzeniach i postaciach ważnych nie tylko dla regionu, ale i dla całej Litwy.
Kościół św. Wawrzyńca w Kalnalis to coś więcej niż tylko miejsce praktyk religijnych – to miejsce historyczne, w którym odzwierciedla się duchowość Żmudzi, siła wspólnoty i pamięć narodu.
Galeria i zasoby
Opisy materiałów archiwalnych są podane po litewsku.
Spalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka lygiais kraštais. Nufotografuotas Kalnalio monumentalus kryžius, Kūlupėnų sen., Kretingos r. sav., Klaipėdos apskr. Bendras priekinio fasado vaizdas iš šiaurės vakarų pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 2002 m.
Kryžius medinis, monumentalus, kryžmiškas. Stiebas ir skersinis stačiakampio skerspjūvio. Kryžiaus liemens ir pečių briaunos nusklembtos. Liemuo platėja į apačią. Stiebo pagrindas stačiakampio pjūvio, o apačioje – natūralaus nužievinto medžio kamieno, kuris įkastas į žemę. Skersinis nežymiai siaurėja link pečių galų, prie stiebo pritvirtintas iš priekio ir sutvirtintas statmena geležies juosta. Kryžiaus viršūnės ir pečių galai stačiai nukirsti, o prie jų plokštumų pritvirtinta po medinį tekintą rutulį. Prie kryžmos prikalta nedidelė, lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėlė, virš kurios yra nežymiai puslankiu išlenktas skardos stogelis. Jo priekinis kraštas karpytas trikampiu ornamentu ir užlenktas į viršų. Virš stogelio prie kryžiaus viršūnės plokštumos pritvirtinta banguotos vėliavėlės pavidalo balta medinė lentelė, kurioje juodais dažais įrašyta santrumpa „INRI“, t. y. sutrumpinta lotyniška fraze „Iēsus Nazarēnus, Rex Iūdaeōrum“, reiškiančia „Jėzus Nazarietis Žydų Karalius“. Kryžiaus plokštumos dažytos tamsiai rudos, briaunos, rutuliai ir stogelis – baltos spalvos aliejiniai dažais. Nukryžiuotojo figūrėlė nedažyta.
Pastatytas Kalnalio katalikų bendruomenės rūpesčių ir lėšomis priešais Šv. Lauryno bažnyčią apie 1987 m. vietoje sunykusio senojo, 1939 m. statyto kryžiaus. Žemaičių kraštui būdingas smulkiosios architektūros statinys, atspindintis Lietuvos kryždirbystės tradicijas. Saugotinas kultūros paveldo objektas, turintis dailės ir sakralinį vertingųjų savybių pobūdį.
Nespalvotos keturių kadrų perforuotos negatyvų juostos ketvirtasis kadras. Nufotografuotas Kalnalio kryžius priešais Šv. Lauryno bažnyčią, Imbarės apyl., Kretingos r. Priekinio fasado vaizdas iš šiaurės pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos rajoninių kultūros rūmų vyr. metodininkas paminklų apsaugai, 1984 m.
Kryžius medinis, monumentalus, kryžmiškas, profiliuotais galais, su medine Nukryžiuotojo skulptūra, kurią iš viršaus puslankiu juosia skardos stogelis.
Pastatytas 1939 m. Kalnalio parapijiečių ir pavasarininkų iniciatyva. Autorius – nežinomas Kalnalio apylinkių liaudies meistras. Žemaičių kraštui būdingas smulkiosios memorialinės architektūros statinys, menantis Lietuvos kryždirbystės tradicijas.