O kościele
Historia budowy kościoła sięga 1993 r., kiedy w pomieszczeniach przedszkola w Kūlupėnai urządzono tymczasową kaplicę. Do tego czasu Kūlupėnai należały do parafii w Kartenie i nie miały własnej, samodzielnej świątyni. W 1996 r. postanowiono utworzyć odrębną parafię, którą formalnie zarejestrowano w 1997 r. Działkę pod budowę kościoła podarowały mieszkanki Kūlupėnai Darata i Jadvyga Drakšienė, a plan szczegółowy opracował architekt Leonas Laimutis Mardosas.
Prace budowlane rozpoczęły się latem 2006 r., kiedy poświęcono kamień węgielny, a już rok później uzyskano pozwolenie na budowę. Ściany kościoła wzniesiono aż do balkonów, pokryto dach, a w końcu w Niedzielę Palmową 2014 r. świątynię uroczyście otwarto i poświęcono.
Architektura kościoła św. Macieja jest unikatowa i wyróżnia się symetrycznym projektem oraz witrażowymi oknami. Architektowi L. Mardosowi udało się stworzyć wyjątkowy projekt, którego głównym elementem jest kamienny fronton, symbolizujący nazwę miejscowości oraz znaczenie żmudzkiego słowa „kūlis” (kamień). Kościół pomieści około 96 miejsc siedzących, dodatkowe 40 miejsc znajduje się na balkonie. Łączna powierzchnia świątyni wynosi około 300 metrów kwadratowych.
Szczególną atmosferę tworzą również detale wnętrza. Ołtarz i konfesjonały wykonał Antanas Lubys, a drewniane krzyże wyrzeźbił Liudas Šopauskas. Witraż św. Macieja, dzieło Bronisa Bružasa, zdobi przestrzeń kościoła, a kamienny blat ołtarza autorstwa Zigmasa Bertašiusa nadaje świątyni powagi.
Choć kościół zaczęto użytkować już w 2014 r., prace w świątyni trwały nadal. W 2015 r. zainstalowano nagłośnienie i urządzono parking, a w 2018 r. zakończono prace wykończeniowe wnętrza. W 2019 r. nad kościołem umieszczono krzyż o wysokości 2,5 metra, symbolizujący ukończenie i wzniosłość świątyni.
Kościół św. Macieja w Kūlupėnai stał się nie tylko miejscem siły duchowej, lecz również ośrodkiem kultury i wspólnoty, łączącym ludzi i pielęgnującym ich wiarę oraz tradycje.
Galeria i zasoby
Opisy materiałów archiwalnych są podane po litewsku.
Spalvota, siaura, 25 negatyvų juosta „Agfa Vista 200“. Nufotografuoti Kretingos rajono Salantų apylinkių etnografinės architektūros pastatai:
1. Tvarto pastatas vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyboje, Nasrėnų k., Kūlupėnų sen.;
2. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodybos kampelis su liaudies meistrų darbo skulptūromis, Nasrėnų k., Kūlupėnų sen.;
3. Kluonas vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyboje, Nasrėnų k., Kūlupėnų sen.;
4. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodybos namas-muziejus, Nasrėnų k., Kūlupėnų sen.;
5. Svirnas (klėtis) vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyboje, Nasrėnų k., Kūlupėnų sen.;
6. Memorialinė lenta prie klėtelės vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyboje, Nasrėnų k., Kūlupėnų sen.;
7. Vyskupo Motiejaus Valančiaus paminklas Nasrėnų k., prieš vyskupo gimtinės sodybą, Kūlupėnų sen.;
8. Senelių prieglaudos namai Nasrėnų k., priešais vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodybą, Kūlupėnų sen.;
9. Kalnalio šv. Lauryno bažnyčia, statyta 1883 m., Imbarės sen.;
10. Kalnalio bažnyčios varpinė, statyta 1883 m., Imbarės sen.;
11. Kalnalio šv. Lauryno bažnyčios pastatų kompleksas, Imbarės sen.;
12. Kryžius priešais Kalnalio bažnyčios šventorių, Imbarės sen.;
13. A. Martinkaus namas Erlėnų k., Imbarės sen.;
14. A. Martinkaus namo vakarinis fasadas Erlėnų k., Imbarės sen.;
15. J. Alonderio sodybos tvartai Jakštaičių k., Imbarės sen.;
16. J. Alonderio sodybos namas Jakštaičių k., Imbarės sen.;
17. J. Alonderio sodybos svirnas Jakštaičių k., Imbarės sen.;
18. J. Alonderio sodybos žardai Jakštaičių k., Imbarės sen.;
19. Etnografinio Jakštaičių kaimo vaizdas nuo J. Alonderio sodybos pusės, Imbarės sen.;
20. J. Alonderio sodybos Jakštaičių k. vaizdas nuo K. Maksvyčio sodybos pusės, Imbarės sen.;
21. K. Maksvyčio sodybos svirnas Jakštaičių k., Imbarės sen.;
22. K. Maksvyčio sodybos namas Jakštaičių k., Imbarės sen.;
23. K. Maksvyčio sodyba Jakštaičių k., Imbarės sen.;
24. Akmuo su kryžiaus ženklu B. Vaserio sodybos kieme Jakštaičių k., Imbarės sen.;
25. J. Vaičekausko namo vakarinis fasadas Jakštaičių k., Imbarės sen.
Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 2002 m. rugsėjo 20 d. Fotografuota Kultūros vertybių apsaugos departamento renginio „Europos paveldo dienos“, skirto etnografinei kaimo architektūrai, metu.
Negatyvų juosta 35 kadrų, nuolatiniam saugojimui sukarpyta į 6 dalis: penkios po 6 kadrus ir viena – 5 kadrų. Negatyvuose užfiksuoti šie Kretingos rajono savivaldybės Kretingos miesto vaizdai ir lankytinos rajono vietos:
1. Kretingos miesto vakarinis pakraštys;
2. Kretingos miesto šiaurinis pakraštys;
3. Kretingos miesto Tuopos kvartalas;
4. Kretingos miesto centro rytinė dalis;
5. Kretingos miesto Rotušės aikštės pietvakarinė dalis;
6. Kretingos miesto J. Pabrėžos gatvės kvartalas;
7. Kretingos miesto rytinė dalis;
8. Kretingos miesto pietrytinė dalis;
9. Kretingos miesto Rotušės aikštė;
10. Kretingos miesto Vilniaus gatvės pradžia;
11. Kretingos miesto pietvakarinė dalis;
12. Kretingos miesto vakarinė dalis;
13. Kretingos miesto šiaurės vakarinė dalis;
14. Kretingos miesto šiaurinė dalis ir Šv. Antano rūmai;
15. Kretingos miesto Pastauninko (Dopulčio) tvenkinys;
16. Kretingos miesto Rotušės aikštės vakarinė dalis;
17. Kretingos miesto pietrytinė dalis;
18. Kretingos senųjų kapinių pietinė dalis;
19. Kretingos miesto šiaurinė dalis ir Šv. Antano rūmai;
20. Jurgio Pabrėžos paminklas Kretingoje priešais katalikų bažnyčią;
21–23. Aukštkalvių palivarko tvartų griuvėsiai, Kūlupėnų sen.;
24. Aukštkalvių palivarko kumetyno pastatas, Kūlupėnų sen.;
25–26. Aukštkalvių palivarko tvartų griuvėsiai, Kūlupėnų sen.;
27–28. Paminklinis akmuo vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyboje, Nasrėnų k., Kūlupėnų sen.;
29. Remontuojama klėtis vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyboje, Nasrėnų k., Kūlupėnų sen.;
30. Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios priekinis fasadas, Imbarės sen.;
31. Velykų altoriaus kareivių skulptūros Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčioje, Imbarės sen.;
32. Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios Jėzaus Krikšto altorius, Imbarės sen.;
33. Kalnalio bažnyčios pagrindinis Šv. Lauryno altorius, Imbarės sen.;
34. Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčios Švč. Marijos altorius, Imbarės sen.;
35. Velykų altoriaus kareivių skulptūros Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčioje, Imbarės sen.
Spalvota fotojuosta "Fuji Color S-200".
Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyr. paminklotvarkininkas, 1998 m.