Apie bažnyčią
Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia – tai architektūrinis perlas, stūksantis Vidiškių miestelyje, Ukmergės rajone. Ši neoklasicistinio stiliaus šventovė yra ypatinga ne tik savo grožiu, bet ir istorija, kuri siekia daugiau nei kelis šimtmečius.
Bažnyčios istorija prasideda dar 1562 metais, kai Jurgis Vidiškis vietinei filijai dovanojo 300 grašių. Maždaug po šimto metų, 1664-aisiais, buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. XVIII amžiaus pabaigoje čia veikė parapinė mokykla, kurioje buvo ugdomi jaunosios kartos dvasiniai ir intelektualiniai gebėjimai. Deja, iki 1840 metų ši bažnyčia sudegė, o vietoj jos buvo pastatyta laikina medinė be grindų.
Šventupio ir Vidiškių savininkas Anupras Koska 1844 metais ėmėsi statyti mūrinę bažnyčią. Tačiau dėl lėšų trūkumo darbai buvo sustabdyti 1849 metais. Tik vyskupo Motiejaus Valančiaus dėka statybos buvo atnaujintos 1851 metais ir jau po dviejų metų, 1853-aisiais, bažnyčia iškilo. Bažnyčios svarbą liudija ir tai, jog 1856 metais buvo įkurta parapija.
Architektūriškai Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia yra tikras neoklasicizmo pavyzdys. Ji pasižymi lėkštu stogu ir bokšteliu, viduje - trys vienodo aukščio navos su lygiomis medinėmis lubomis. Bažnyčios šventorius yra apsuptas mūrine tvora, jame stovi žema mūrinė varpinė bei du kryžiai. Vienas iš jų skirtas Lietuvos krikščioniškojo jubiliejaus atminimui, o antrasis – Didžiojo kunigaikščio Kazimiero atminimui. Pastarasis kryžius buvo pastatytas Kazimiero Linkevičiaus, kuris gimė Vidiškiuose, bet gyvena JAV, Floridoje, kartu su žmona Mėta.
Kiekvienas, užsukęs į Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčią, gali pajusti ne tik religinių apeigų dvasią, bet ir gilų istorinį paveldą, kuris čia saugomas ir puoselėjamas. Tai vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur kiekvienas akmenėlis, kiekviena detalė pasakoja savo unikalią istoriją.
Bažnyčios istorija prasideda dar 1562 metais, kai Jurgis Vidiškis vietinei filijai dovanojo 300 grašių. Maždaug po šimto metų, 1664-aisiais, buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia. XVIII amžiaus pabaigoje čia veikė parapinė mokykla, kurioje buvo ugdomi jaunosios kartos dvasiniai ir intelektualiniai gebėjimai. Deja, iki 1840 metų ši bažnyčia sudegė, o vietoj jos buvo pastatyta laikina medinė be grindų.
Šventupio ir Vidiškių savininkas Anupras Koska 1844 metais ėmėsi statyti mūrinę bažnyčią. Tačiau dėl lėšų trūkumo darbai buvo sustabdyti 1849 metais. Tik vyskupo Motiejaus Valančiaus dėka statybos buvo atnaujintos 1851 metais ir jau po dviejų metų, 1853-aisiais, bažnyčia iškilo. Bažnyčios svarbą liudija ir tai, jog 1856 metais buvo įkurta parapija.
Architektūriškai Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia yra tikras neoklasicizmo pavyzdys. Ji pasižymi lėkštu stogu ir bokšteliu, viduje - trys vienodo aukščio navos su lygiomis medinėmis lubomis. Bažnyčios šventorius yra apsuptas mūrine tvora, jame stovi žema mūrinė varpinė bei du kryžiai. Vienas iš jų skirtas Lietuvos krikščioniškojo jubiliejaus atminimui, o antrasis – Didžiojo kunigaikščio Kazimiero atminimui. Pastarasis kryžius buvo pastatytas Kazimiero Linkevičiaus, kuris gimė Vidiškiuose, bet gyvena JAV, Floridoje, kartu su žmona Mėta.
Kiekvienas, užsukęs į Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčią, gali pajusti ne tik religinių apeigų dvasią, bet ir gilų istorinį paveldą, kuris čia saugomas ir puoselėjamas. Tai vieta, kur praeitis susitinka su dabartimi, kur kiekvienas akmenėlis, kiekviena detalė pasakoja savo unikalią istoriją.
Galerija ir ištekliai
Negatyve užfiksuota Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia – neoklasicistinė, su lėkštu stogu ir bokšteliu. Šventoriaus tvora mūrinė.
Kompozicijos centre – Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčia. Bažnyčia neoklasicistinė, su lėkštu stogu ir bokšteliu. Viduje 3 vienodo aukščio navos su lygiomis medinėmis lubomis.
Signuotas apatinėje dalyje dešinėje, užrašas – kairėje.