Apie bažnyčią
Bažnyčios istorija prasideda XVII amžiuje, kai apie 1620 metus Darbėnuose buvo pastatyta pirmoji koplyčia. Tačiau tais laikais kunigo parapijai nebuvo, todėl koplyčios veikla buvo gana ribota. Per laiką koplyčiai skirtos žemės sklypai buvo kelis kartus atimti ir vėl grąžinti – 1665 ir 1735 metais jos neteko savo žemių, tačiau 1737 metais vėl gavo žemės plotą bei paskyrė kunigą. Po 1740 metų ši vietovė tapo pilnaverte parapija.
1782 metais buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri deja sudegė 1831 metais per sukilėlių kovas. Tuo metu pamaldos buvo laikomos Darbėnų dvaro klėtyje. Vėliau, pagal Fridricho Gasbeno projektą, 1838–1842 metais buvo pastatyta dabartinė akmens mūro bažnyčia. Tačiau ir ji negalėjo išvengti istorijos audrų: po 1863 metų sukilimo klebonas Jurgis Valašinskis buvo ištremtas į Sibirą, kur mirė 1893 metais Omske.
Bažnyčia 1886 metais buvo iš dalies perstatyta, pristatytas medinis bokštas, kuris vėliau, 1911 metais, buvo perstatytas. 1908–1911 metais čia veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, stiprinęs bendruomenės socialinį ir moralinį gyvenimą.
1935 metų spalio 24 dieną bokšte kilo gaisras, dėl kurio bažnyčia sudegė. Pamaldos tuo metu buvo perkeltos į parapijos salę, o 1936 metais bažnyčia buvo atstatyta. Šiandien šalia bažnyčios stovi 1997 metais pastatyta skulptūra, skirta vienuolio saleziečio Petro Perkumo atminimui.
Architektūrine prasme, bažnyčia yra stačiakampio plano, turi bokštą ir bokštelį, joje yra trys altoriai. Šventoriaus tvora taip pat yra iš akmenų mūro, o jame stovi XIX amžiaus medinė varpinė, kuri suteikia dar daugiau autentiškumo šiam sakraliniam kompleksui.
Neabejotinai, Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia yra ne tik religinio gyvenimo centras, bet ir svarbus kultūrinis paveldo objektas, liudijantis turtingą ir permainingą Lietuvos istoriją.
Galerija ir ištekliai
Nors dabartinė Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia yra mūrinė, jos šventoriuje stovinti, A. Paslaičio piešinyje įamžinta, varpinė – medinė. Ji kaip ir bažnyčia pastatyta XIX a. Tai Lietuvai įprastas trijų į viršų siaurėjančių tūrių statinys su akustinėmis angomis viršutiniame tarpsnyje.
Spalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka. Memorialiniai paminklai šalia Darbėnų bažnyčios, Turgaus a., Darbėnai, Darbėnų sen., Kretingos r. sav. Bendras vaizdas iš pietryčių pusės. Fot. Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 1997 m.
Matosi šalia Turgaus aikštės priešais Darbėnų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią esantis skveras, suformuotas 1928 m. pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio šventę. Želdinius sodino Skuodo miškų urėdijos miškininkai ir Lietuvai pagražinti draugijos skyriaus nariai. Tais pačiais metais jame buvo pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečiui paminėti (nugriautas 1962 m., atstatytas 1989 m.). 1944–1945 metais šalia paminklo skvere laidoti raudonarmiečiai (po 1950 m. palaikai perkelti į Kretingos sovietų sąjungos karių kapines). 1989 metais skvere pastatytas tremtinių koplytstulpis, o 1997 m. – paminklas iš Kadagynų kaimo kilusiam vienuoliui saleziečiui Petrui Perkumui (1916–1937).
Nuotraukos kraštai lygūs. Nugarinėje pusėje tarpais atspausti fotografinio popieriaus gamintojo logotipai: „FUJICOLOR / PAPER“, o ties viduriu skersai nugarėlės – nuotrauką spaudusios fotoateljė įrašas: „QSS–2211C <No. 17A> 017 // 829 21 ⁎⁎ N N N 1 072 (027)“.