Apie bažnyčią
Ši bažnyčia ne kartą keitė savo išvaizdą ir paskirtį. Po 1748 ir 1749 metų gaisrų ji buvo rekonstruota: sumūryta nauja presbiterija, du bokštai, o gotikinės apsidės vietoje atsirado naujas portalas. XIX amžiuje carinės Rusijos valdžia perdirbo bažnyčią į cerkvę, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo, 1920-aisiais, ji vėl tapo katalikiška.
Sovietmečiu bažnyčia patyrė sunkius laikus, buvo apleista ir netgi dalis jos fasado sugriuvo 1968 metais. Tačiau tai nesustabdė atstatymo darbų - 1971 metais buvo atkurta gotikinė trisienė apsidė. Šalia bažnyčios išlikęs pastatas taip pat turi ilgą ir įvairiapusę istoriją: čia veikė vyrų špitolė, klebonija, Vilniaus lietuvių klubas bei Vilniaus lietuvių studentų sąjunga.
2004 metais bažnyčia buvo pritaikyta garsiojo paveikslo „Dievo Gailestingumas“ garbinimui. Šis paveikslas, nutapytas Eugenijaus Kazimirovskio 1934 metais pagal šv. Faustinos regėjimą, yra vienas iškiliausių katalikiškos piligrimystės objektų Vilniuje. Mišios šventovėje vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis, o tai rodo jos tarpkultūrinę reikšmę.
Tai daugiau nei tiesiog religinis statinys – tai vieta, kur susipina Vilniaus istorijos, religijos ir kultūros klodai. Apsilankius šioje šventovėje galima pajusti istorijos dvelksmą ir pasinerti į tikėjimo pasaulį, kuris jau kelis šimtmečius jungia žmones iš skirtingų epochų.
Galerija ir ištekliai
Laiškas. Rankraštis. Kunigo Juozo Vaičiūno (poeto Petro Vaičiūno brolio, poetės Juditos Vaičiūnaitės dėdės). Broliui Petrui Vaičiūnui (?).
Rašoma užuominomis. Minima, kad „ir pas mane yra daug kliūčių – laikinai galės papabūti ir Aušros vartų Marijos paveikslas“ (1948 ar 1949 m. sovietai tarėsi uždaryti Aušros Vartų šventovę, J. Vaičiūnas vadovavo Vilniaus Šventosios Dvasios (Dominikonų) parapijai iki 1948 ir nuo 1949 m.).
1 lapas (brūkšniuotas linijomis).
Dviejų langų vitražai Dievo Gailestingumo Šventovėje, centrinės dalies dešinėje pusėje. Bendras kompozicijos ir minties sprendimas, tai Adventinio kalėdinio laukimo laiko interpretacija. Lango rėmas platus, sudalintas į 6 dalis, kuriose sumontuoti vitražo blokai. Į vieną lango dalį sumontuoti 6 vitražo blokai. Langus apjuosia balta, pusiau matinė stiklo juosta. Antra juosta geltonos, sepijos matine glazura modeliuoti, tonuoto stiklo trikampiai mozaikiniai gabalėliai. Į centrą subėga ir iš centro kyla, kryžminasi balti matiniai spinduliai, su išbraižytais ornamentiniais ženklais. Spalvotų, mėlynų, geltonų, sepijos, pilkų, violetinių matintų stiklų detalės rombais, kvadratais koncentruojasi į centro kompoziciją, pakopomis kyla iš apačios lyg šakų susipynimai - abstrahuotas kalėdinės eglės įvaizdis. Linijinis, gra.nis, ornamentinis, susikertančių baltų matinių spindulių žaismas su įv. glazūrų detalėmis - ženklais, lyg ažūrinis šventinis Kalėdinis audinys lange. Dievo Gailestingumo šventovėje, Vilniuje (architektai V. Tracevičius, A. Šolienė, A. Samukienė).