O kościele
Kościół ten wielokrotnie zmieniał wygląd i przeznaczenie. Po pożarach 1748 i 1749 r. został przebudowany: wzniesiono nowe, murowane prezbiterium, dwie wieże, a w miejscu gotyckiej apsydy pojawił się nowy portal. W XIX w. władze carskiej Rosji przekształciły kościół w cerkiew, lecz po I wojnie światowej, w 1920 r., ponownie stał się katolicki.
W czasach sowieckich kościół przeżywał ciężkie chwile, był zaniedbany, a część jego fasady zawaliła się w 1968 r. Nie zatrzymało to jednak prac odbudowy – w 1971 r. odtworzono gotycką trójścienną apsydę. Sąsiedni budynek również ma długą i różnorodną historię: działały tu przytułek dla mężczyzn, plebania, Klub Litwinów Wileńskich oraz Związek Studentów Litwinów Wileńskich.
W 2004 r. kościół przystosowano do kultu słynnego obrazu „Boże Miłosierdzie”. Obraz ten, namalowany przez Eugeniusza Kazimirowskiego w 1934 r. według wizji św. Faustyny, jest jednym z najważniejszych celów katolickich pielgrzymek w Wilnie. Msze w sanktuarium odprawiane są w języku litewskim i polskim, co odzwierciedla jego międzykulturowe znaczenie.
To więcej niż zwykła budowla religijna – to miejsce, w którym splatają się warstwy wileńskiej historii, religii i kultury. Odwiedzając to sanktuarium, można poczuć tchnienie historii i zanurzyć się w świat wiary, który już od kilku stuleci łączy ludzi z różnych epok.
Galeria i zasoby
Opisy materiałów archiwalnych są podane po litewsku.
Laiškas. Rankraštis. Kunigo Juozo Vaičiūno (poeto Petro Vaičiūno brolio, poetės Juditos Vaičiūnaitės dėdės). Broliui Petrui Vaičiūnui (?).
Rašoma užuominomis. Minima, kad „ir pas mane yra daug kliūčių – laikinai galės papabūti ir Aušros vartų Marijos paveikslas“ (1948 ar 1949 m. sovietai tarėsi uždaryti Aušros Vartų šventovę, J. Vaičiūnas vadovavo Vilniaus Šventosios Dvasios (Dominikonų) parapijai iki 1948 ir nuo 1949 m.).
1 lapas (brūkšniuotas linijomis).
Dviejų langų vitražai Dievo Gailestingumo Šventovėje, centrinės dalies dešinėje pusėje. Bendras kompozicijos ir minties sprendimas, tai Adventinio kalėdinio laukimo laiko interpretacija. Lango rėmas platus, sudalintas į 6 dalis, kuriose sumontuoti vitražo blokai. Į vieną lango dalį sumontuoti 6 vitražo blokai. Langus apjuosia balta, pusiau matinė stiklo juosta. Antra juosta geltonos, sepijos matine glazura modeliuoti, tonuoto stiklo trikampiai mozaikiniai gabalėliai. Į centrą subėga ir iš centro kyla, kryžminasi balti matiniai spinduliai, su išbraižytais ornamentiniais ženklais. Spalvotų, mėlynų, geltonų, sepijos, pilkų, violetinių matintų stiklų detalės rombais, kvadratais koncentruojasi į centro kompoziciją, pakopomis kyla iš apačios lyg šakų susipynimai - abstrahuotas kalėdinės eglės įvaizdis. Linijinis, gra.nis, ornamentinis, susikertančių baltų matinių spindulių žaismas su įv. glazūrų detalėmis - ženklais, lyg ažūrinis šventinis Kalėdinis audinys lange. Dievo Gailestingumo šventovėje, Vilniuje (architektai V. Tracevičius, A. Šolienė, A. Samukienė).