About the Church
The authors of the church's design, architects Algimantas Kančas and Marius Preisas, created a modern building that blends well with the surrounding architecture of the Dainava district. The design was approved in 1999, and in July of that same year the foundations began to be laid. On 31 August the cornerstone was blessed, marking an important stage in the construction process.
The year 2001 was significant for the parish: on 10 March Bishop Rimantas Norvila blessed the chapel's cross, and on 25 June Archbishop Sigitas Tamkevičius blessed the parish chapel, which had 120 seats. In subsequent years work continued on fitting out the church and its auxiliary premises.
Construction of the church took almost a decade. In 2004 the church's main foundations were laid, and in 2005–2007 intensive work was carried out on the walls, roof and administrative premises. By 2008 the church was practically finished: the interior was plastered, the windows and doors were fitted, and underfloor heating was installed.
A special day in the life of the parish was 22 June 2008, when, to mark the parish's tenth anniversary, a copy of the miraculous image of the Blessed Virgin Mary of Šiluva was solemnly carried into the church, with the Mass led by Archbishop Sigitas Tamkevičius himself. On 3 May 2009 the same archbishop consecrated the church.
On 15 April 2012 a reliquary of St John Paul II, holding a relic of this saint's blood, was blessed in the church. This is a particular mark of honour for the parish, donated by the Archbishop of Kraków, Cardinal Stanisław Dziwisz, the Pope's special envoy, who visited the church on 5 May 2013.
Throughout this whole period, pastoral care of the parish community was provided by the parish priest, Fr Jonas Stankevičius, a licentiate in theology. Thanks to his efforts, not only was the church built, but a strong, united parish community was also formed.
Kaunas Good Shepherd Church is not only a house of prayer but also an important community centre for the Dainava district, hosting various religious and social activities intended for people of all age groups. It is a place where faith, fellowship and modernity meet.
Gallery and Resources
Archive captions are shown in Lithuanian.
Juozas Grušas su anūku Algimantu Kanču Kulautuvoje, kur Grušai atostogaudavo. Iš kairės: Juozas Grušas, Algimantas Kančas.
Juozas Grušas – rašytojas, dramaturgas, pedagogas, vertėjas, 1901 m. gimęs Kalniškių-Žadžiūnų kaime (Šiaulių raj.), miręs 1986 m. Kaune. Pirmosios rašytojo knygos: apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ (1928), romanas „Karjeristai“ (1935), novelių rinkinys „Sunki ranka“ (1937). Po studijų J. Grušas dirbo žurnalisto, pedagogo, vertėjo ir redaktoriaus darbą Kaune. Su šeima 1937 m. įsikūrė Kauno Žaliakalnyje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima (žmona Pulcherija, dukra Algimanta Marija, sūnūs Vytautas ir Saulius) pasitraukė į žmonos tėviškę – Joniškį. Ten parašė savo pirmąją pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1945). 1949 m. grįžo į savo namus Kaune, iki mirties juose gyveno ir kūrė. Didžiausio populiarumo ir įvertinimo sulaukė Juozo Grušo istorinės tragedijos. 1957 m. parašyta drama „Herkus Mantas“, (1957), buvo ne kartą statoma teatre, o tragedijos motyvais pastatytas istorinis filmas „Herkus Mantas“. J. Grušo drama „Barbora Radvilaitė“ (1972) buvo statoma įvairiose Lietuvos teatruose. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) ne kartą išvydo sceną, pagal šią pjesę Raimundas Banionis pastatė filmą „Džiazas“ (1992). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. J. Grušo kūrinių išversta į anglų, bulgarų, lenkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.
A. Kančas – architektas, gimęs 1954 m., miręs 2016 m. (Kaune). 1978 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1978–1995 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale, nuo 1991 m. architektas tapo privačios projektavimo studijos vadovu. 1994 m. stažavosi Vokietijoje. Nuo 1996 m. - Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytojas, 1996–1998 m. architektūros katedros vedėjas. 1990–1996 m. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. A. Kančas projektavo visų tipų visuomeninius pastatus (Kauno dramos teatro rekonstrukcija ir „Pienocentro“ rekonstrukcija, Prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ Kaune, Šv. Kazimiero bažnyčia ir Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčia, kt.), gyvenamuosius namus Lietuvoje ir už jos ribų, interjerus. Vienu reikšmingiausių architekto darbų laikomas gyvenamasis „Fredos miestelio“ kvartalas.
Juozo Grušo vaikaitis Algimantas Kančas su draugu prie Nemuno. Algimantas Kančas - rašytojo dukters Algimantos Marijos sūnus. Kitoje nuotraukos pusėje užrašyta: 1977 m. VII. Iš kairės: Algimantas Kančas, nežinomas asmuo.
Juozas Grušas – rašytojas, dramaturgas, pedagogas, vertėjas, 1901 m. gimęs Kalniškių-Žadžiūnų kaime (Šiaulių raj.), miręs 1986 m. Kaune. Pirmosios rašytojo knygos: apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ (1928), romanas „Karjeristai“ (1935), novelių rinkinys „Sunki ranka“ (1937). Po studijų J. Grušas dirbo žurnalisto, pedagogo, vertėjo ir redaktoriaus darbą Kaune. Su šeima 1937 m. įsikūrė Kauno Žaliakalnyje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, su šeima (žmona Pulcherija, dukra Algimanta Marija, sūnūs Vytautas ir Saulius) pasitraukė į žmonos tėviškę – Joniškį. Ten parašė savo pirmąją pjesę „Tėvas ir sūnus“ (1945). 1949 m. grįžo į savo namus Kaune, iki mirties juose gyveno ir kūrė. Didžiausio populiarumo ir įvertinimo sulaukė Juozo Grušo istorinės tragedijos. 1957 m. parašyta drama „Herkus Mantas“, (1957), buvo ne kartą statoma teatre, o tragedijos motyvais pastatytas istorinis filmas „Herkus Mantas“. J. Grušo drama „Barbora Radvilaitė“ (1972) buvo statoma įvairiose Lietuvos teatruose. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ (1967) ne kartą išvydo sceną, pagal šią pjesę Raimundas Banionis pastatė filmą „Džiazas“ (1992). 1980–1981 m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. J. Grušo kūrinių išversta į anglų, bulgarų, lenkų, vengrų, vokiečių ir kitas kalbas.
Algimantas Kančas – architektas, gimęs 1954 m., miręs 2016 m. (Kaune). 1978 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1978–1995 m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale, nuo 1991 m. architektas tapo privačios projektavimo studijos vadovu. 1994 m. stažavosi Vokietijoje. Nuo 1996 m. - Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto dėstytojas, 1996–1998 m. architektūros katedros vedėjas. 1990–1996 m. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas. A. Kančas projektavo visų tipų visuomeninius pastatus (Kauno dramos teatro rekonstrukcija ir „Pienocentro“ rekonstrukcija, Prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ Kaune, Šv. Kazimiero bažnyčia ir Kauno Gerojo Ganytojo bažnyčia, kt.), gyvenamuosius namus Lietuvoje ir už jos ribų, interjerus. Vienu reikšmingiausių architekto darbų laikomas gyvenamasis „Fredos miestelio“ kvartalas.