About the Church
The church's history is rich and interesting. Tadas Gintautas, owner of the Kvinta (Šlapaberžė) manor, initiated the construction of the church, which became a filial church of the Dotnuva parish. The most important turning point came at the initiative of Mykolas Kvinta, a volunteer of the Lithuanian army. He ensured that services were held in Lithuanian, which was a significant step for the local community at the time. M. Kvinta was buried in the church's own crypt, forever linking his name with this place.
Unfortunately, after the Second World War, the church was closed, but happily, in 1990 it was returned to the faithful, coming to life again.
Architecturally, the Šlapaberžė church is a unique combination of Neoclassical and Neo-Renaissance styles. It is a towerless, rectangular-plan structure whose facade is adorned with a three-arched portico topped by a triangular pediment. A side sacristy harmoniously completes the composition of the building. The churchyard fence surrounding the church, made of wood and fitted with post gates, lends a sense of cosiness and peace.
The wooden bell tower standing nearby also makes an impression, forming, together with the church, a unified and authentic ensemble. These architectural elements not only symbolise historical and cultural value but also allow every visitor to sense the spirit of the past.
When visiting Šlapaberžė, it is worth admiring not only the church's architecture but also sensing its history, which testifies to the strength and traditions of the local community.
Gallery and Resources
Archive captions are shown in Lithuanian.
Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia Šlapaberžėje.
Šlapaberžės bažnyčią 1861 metais pastatė Kvintos (Šlapaberžės) dvaro savininkas Tadas Gintautas. Ji buvo Dotnuvos parapijos filija. Dvaro savininko Mykolo Kvintos, kariuomenės savanorio (palaidoto bažnyčios rūsyje), iniciatyva bažnyčioje pamaldos pradėtos aukoti lietuvių kalba. Po Antrojo pasaulinio karo per sovietmetį bažnyčia buvo uždaryta. 1990 metais grąžinta tikintiesiems.
Bažnyčia turi klasicizmo ir neorenesanso bruožų. Stačiakampio plano, stogas dvišlaitis. Prie jos prišlieta zakristija. Baltai tinkuota. Įdomus ir retas jos fasadas. Šventoriaus tvora medinė, bet vartų stulpai mūriniai, balti kaip bažnyčia.
Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Šlapaberžės Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, Šlapaberžės g. 1A, Šlapaberžės k., Dotnuvos sen., Kėdainių r. sav. Priekinio fasado vaizdas iš rytų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia tinkuoto mūro, turi neoklasicizmo ir neorenesanso bruožų, stačiakampio plano, bebokštė. Trikampį frontoną laiko keturių kolonų ir 3 arkų portikas. Priešais bažnyčią įrengti vartai, kuriuos sudaro 3 stačiakampės baltų silikatinių plytų kolonos su kalvio darbo ažūrinėmis sąvaromis.
1861 m. pastatė Kvintos (Šlapaberžės) dvarininkas Tadas Gintautas. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta, tikintiesiems grąžinta 1990 metais. Stovi Kruosto upelio dešiniajame krante. Už bažnyčios veikia Šlapaberžės kapinės.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.