About the Church
The first church at Suvainiškis was built in 1782 on the initiative of Antanas Kamarauskas. It was a small wooden church which attracted a great deal of attention from the outset and became an important centre of the community. Kamarauskas even invited the Canons Regular of Penance and assigned a substantial plot of land to the parish. Unfortunately, when the repressions of the Russian Empire began, the church was closed in 1832 and the monastery was abolished. However, the local people continued to seek to have their own house of prayer and did not give in to the difficulties.
A new stage began in 1862, when, through the efforts of parish priest Antanas Mackevičius, construction began on the present stone-masonry church. Construction was completed in 1863, but Mackevičius himself was exiled on suspicion of supporting the insurgents of 1863. Fortunately, he returned to Lithuania after a few years.
The church went through many changes and trials over time. In 1933 Bishop Kazimieras Paltarokas consecrated it. Between the wars the parish received additional land from the Ratkūnai manor, and on the initiative of Fr Steponas Ramanauskas a new almshouse with a hall was built in 1939–1940. However, during the Second World War two of the church's three bells were lost, taken away to Rokiškis and never returned. Despite this, the church was repaired several times, both after 1947 and in 1982.
Architecturally, the church of St James the Apostle at Suvainiškis is a splendid rectangular-plan, two-tower building with three altars. Its churchyard wall is likewise made of stone masonry, giving the whole structure a solid and enduring impression.
This church is not only an important religious site but also a significant historic place, bearing witness to the endurance, faith and persistence of the Suvainiškis community across the ages.
Gallery and Resources
Archive captions are shown in Lithuanian.
Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, Panemunio g. 28, Suvainiškio k., Pandėlio sen., Rokiškio r. sav. Priekinio fasado vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Jonas Danauskas, apie 1990 m.
Bažnyčia mūrinė, istoristinė, stačiakampio plano, dvibokštė, vienanavė. Sienos akmenų, apvadai ir karnizai – raudonų plytų mūro. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su stulpiniais akmenų ir raudonų plytų mūro vartais ir kaltinėmis, ažūrinėmis sąvaromis.
Pastatyta 1862–1863 metais parapijiečių lėšomis, klebono Antano Mackevičiaus rūpesčiu. Už ryšius su sukilėliais, jos statytoją Rusijos valdžia 1863–1870 m. buvo ištrėmusi į Tobolsko guberniją. Bažnyčią 1933 m. konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Po 1947 ir 1982 m. ji remontuota. Stovi Latvijos pasienyje, Neretos kairiajame krante.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.
Spalvota, vertikalaus formato nuotrauka. Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, Panemunio g. 28, Suvainiškio k., Pandėlio sen., Rokiškio r. sav. Priekinio fasado vaizdas iš vakarų pusės. Fotografas Jonas Šimkus, Kretinga, 2001 m.
Bažnyčia mūrinė, istoristinė, stačiakampio plano, dvibokštė, vienanavė. Sienos akmenų, apvadai ir karnizai – raudonų plytų mūro. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su stulpiniais akmenų ir raudonų plytų mūro vartais ir kaltinėmis, ažūrinėmis sąvaromis.
Pastatyta 1862–1863 metais parapijiečių lėšomis, klebono Antano Mackevičiaus rūpesčiu. Už ryšius su sukilėliais, jos statytoją Rusijos valdžia 1863–1870 m. buvo ištrėmusi į Tobolsko guberniją. Bažnyčią 1933 m. konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Po 1947 ir 1982 m. ji remontuota. Stovi Latvijos pasienyje, Neretos kairiajame krante.
Priklauso Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu (1850–1875) pastatytoms ar restauruotoms bažnyčioms.
Aprašymą parengė Algirdas Čėsna, 2014-06-05.