About the Church
The building history of this church goes back to the 14th century. It was originally purely Gothic, but in the 18th century elements of Baroque architecture were added. This produced a unique example of a synthesis of Gothic and Baroque that today delights lovers of architecture and tourists alike.
In 1812, during the Napoleonic Wars, the church was badly damaged and turned into a grain store. It later became an archive, and was only returned to the Franciscans at the beginning of the 20th century. During the Soviet era the church was used as an archive of the Ministry of the Interior of the Lithuanian SSR.
After Lithuania regained independence, the church was returned to the faithful on 5 July 1998. It has been restored and cared for ever since. One of the recent restoration projects was the statue of the Blessed Virgin Mary (the White Mother of God), regarded as miraculous, which has now been uncovered and made accessible to visitors and the faithful.
In 2013 the Supreme Court of Lithuania issued a ruling by which the monastery buildings next to the church were returned to the state. Later, in 2017, these buildings were handed over to the Conventual Franciscan order. This decision provoked considerable discussion and criticism, as it was argued that the buildings had been returned not to a Lithuanian order but to one operating in Poland, which had only acquired ownership of them in 1938, during the period of actual Polish occupation.
The church's interior is also worth attention. Here one can find the impressive Franciscan triptych in the right-hand nave. The monastery's inner courtyard is likewise a special place, where a deep peace and the spirit of history can be felt.
The Franciscan Church in Vilnius is not only an important religious centre but also a living witness of history, its walls preserving echoes of many eras and political upheavals. Its architecture and unique history make it one of the most fascinating jewels of Vilnius Old Town.
Gallery and Resources
Archive captions are shown in Lithuanian.
Paminklas stovi priešais Salantų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, šiaurinėje S. Dariaus ir S. Girėno g. bei Vilniaus g. kryžkelės dalyje, atsuktas priekiniu fasadu į pietų pusę. 1989 m. pastatė akmens skulptorius Vilius Orvidas (pranciškonas br. Gabrielius, O. F. S.). Statybą rėmė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Salantų rėmimo grupė. Paminklas 3,8 m aukščio, akmeninis, ornamentuotas, jo pamatas vidutinio dydžio lauko akmenų mūro. Paminkle iškaltas Pietos horeljefas, paminklinėje plokštėje – Gediminaičių stulpų ženklas ir užrašas: „LIETUVIŲ TAUTOS / KANČIŲ / ATMINIMUI / 1941–1952“. Viršuje kyla stilizuotas lotyniškas kryžius su plastišku Nukryžiuotojo horeljefu, Apvaizdos akimi, žvaigžde ir inkaru. Fotografas Kastytis Laužadis.
Nespalvota, dokumentinė, vertikalaus formato, lygiais kraštais nuotrauka. Nufotografuotas Kretingos pranciškonų bažnyčios interjeras po 1937 metų remonto. Nežinomo fotografo apie 1939 metus darytos nuotraukos kopija.
Pirmame plane – bažnyčios centrinė nava, kurios pakraščiuose stovi klaupkos. Antrame plane navos galiniame dešiniajame kampe stovi trijų tarpsnių Šv. Antano altorius, kurio pagrindinėje kondignacijoje kabo Šv. Antano, vidurinėje – Šv. arkangelo Mykolo, viršutinėje – Šv. Jono Boskos paveikslas. Kairiajame galiniame navos kampe stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų altorius, kuris taip pat trijų tarpsnių. Pagrindinėje kondignacijoje kabo Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo, vidurinėje – Švč. Aušros Vartų Dievo Motinos, viršutinėje – Šv. Teresės paveikslas. Nuotraukos viduryje už pusapskritės arkos apsidėje stovi pagrindinis – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai altorius, papuoštas skulptūromis. Jis dviejų tarpsnių. Apatinės kondignacijos centre pastatyta Nukryžiuotojo skulptūrinė grupės, už kurios matosi ant apsidės sienos kabantis Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai paveikslas. Viršutinės kondignacijos viduryje stovi Nekaltai Pradėtos Švč. M. Marijos skulptūra, kurią iš viršaus ir apačios juosta iliuminuotas užrašas: „Sveika Marija / Malonės pilnoji“. Virš arkos ant sienos nutapytas užrašas: „DIEVAS–TAI MANO VISKAS“. Priešais arką kabo sietynas.
Bažnyčia statyta 16410–1617 m., rekonstruota 1908–1912 metais. Altoriai įrengti XVII a. 2 deš., rekonstruoti XVIII a. vid., apie 1910 m., atnaujinti 1937 metais.