O kościele
Po raz pierwszy kościół w Laukžemė wspomniano w 1583 r., jednak przypuszcza się, że w okresie reformacji należał on do protestantów i później podupadł. W 1636 r. wspomina się istnienie kaplicy, a już w 1642 r. dziedzic Andrzej Radzimiński zbudował nowy kościół pod wezwaniem św. Apostoła Andrzeja. Warto wspomnieć, że kościół ten zdobił słynący z cudownej mocy obraz Matki Bożej Szkaplerznej, namalowany w 1729 r.
W 1752 r. kościół przebudował i powiększył zarządca dworu Konrad von der Korff, a w 1793 r. biskup żmudzki Antoni Tyszkiewicz utworzył tu parafię w Laukžemė. Obecny kościół zbudowano około 1850 r. staraniem księdza Srėbalavičiusa, a konsekrował go biskup żmudzki Motiejus Valančius 24 lipca 1852 r.
Pod koniec XIX w. ksiądz Feliksas Sereika zaczął śpiewać suplikacje w języku litewskim, za co był prześladowany przez władze carskie. W tym czasie obok kościoła zbudowano dzwonnicę, w której wisi stary dzwon odlany w 1740 r. Na początku XX w. kościół ozdobiły witraże „Ucieczka do Egiptu” i „Św. Jan Ewangelista”, wykonane w Warszawie.
W 1919 r. proboszcz Pranciškus Čepulis zorganizował pierwszych ochotników z powiatu kretyńskiego, którzy po Mszy wyruszyli bronić niepodległości Litwy. W okresie międzywojennym przy kościele działały różne stowarzyszenia katolickie, dzięki którym pielęgnowano miejscową wspólnotę.
W 1997 r. zespół kościelny wpisano do rejestru zabytkowych obiektów kultury, a w 2005 r. uznano go za chroniony przez państwo zabytek kultury.
Pod względem architektonicznym kościół ma plan prostokątny, jest jednowieżową, drewnianą budowlą z apsydą. Jego wnętrze zdobią trzy ołtarze. Dzwonnica, stojąca w zachodnim narożniku terenu przykościelnego, jest również drewniana, dwukondygnacyjna, z czterospadowym dachem i zdobionym, kutym krzyżem. Teren przykościelny otacza mur kamienny z ażurową bramą.
W kościele przechowywane są nie tylko skarby religijne, ale i kulturowe: rzeźba Madonny z XVI w. oraz dzwon odlany w 1740 r. przez Juozapasa Litvinavičiusa. Te historyczne artefakty ukazują bogate dziedzictwo kościoła i jego znaczenie dla miejscowej wspólnoty oraz całej Litwy.
Kościół św. Apostoła Andrzeja w Laukžemė to nie tylko miejsce praktyk religijnych, lecz żywy świadek historii. Każdy jego zakątek tchnie wydarzeniami przeszłości, wiarą ludzi i ich walką o wolność oraz tożsamość kulturową.
Galeria i zasoby
Opisy materiałów archiwalnych są podane po litewsku.
Spalvota, vertikalaus formato, dokumentinė nuotrauka. Nufotografuotas Laukžemės bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės paveikslas, kabantis Šv. apaštalo Andriejaus altoriaus apatinėje kondignacijoje, Darbėnų sen., Kretingos r. sav. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 2007 m. gegužės 10 d.
Paveikslas vertikalaus formato, tapytas aliejiniais dažais drobėje, puoštas metaliniu aptaisu. Kompoziciją sudaro žydrame fone nutapyta sėdinti Švč. Mergelė Marija su vaikeliu Jėzumi ant rankų, po kurios kojomis klūpo šv. Klara ir šv. Pranciškus (vienuolių pranciškonų II-ojo ir I-ojo ordinų įkūrėjai), kuriems Marija ir Jėzus duoda po škaplierių. Marijos ir Jėzaus atvaizdas, išskyrus veidus, dengtas ornamentuotu geltonos spalvos tauriųjų metalu aptaisu.
Paveikslas tapytas nežinomo menininko 1729 metais. Manoma, kad jis kabėjo senojoje, 1642 m. statytoje bažnyčioje, o apie 1850 m. perkeltas į naujai pastatytą dabartinę bažnyčią. Registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 7962), turintis dailės vertingųjų savybių pobūdį.
Spalvota, horizontalaus formato, dokumentinė nuotrauka. Nufotografuotos Laukžemės šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia ir varpinė, Darbėnų sen., Kretingos r. sav. Bendras vaizdas iš vakarų pusės. Fotografavo Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas, 2007 m. gegužės 10 d.
Nuotraukoje dominuoja šventoriaus centre stūksanti bažnyčia. Ji medinė, eklektinio stiliaus. Sudėtingas pagrindinis fasadas vertikaliai padalintas į tris dalis: aukštą ir plačią vidurinę ir siauras bei žemesnes šonines. Lėkštu trikampiu skydu užbaigta vidurinė dalis sudaro pagrindą aukštokam kvadratiniam bokštui su pusapskričiu šalmu viršūnėje. Vidurinės dalies apačioje, priešais įėjimą, glaudžiasi portikas, kurio šonuose suporintos kolonos išvagotos kaneliūromis. Kolonų poras viršuje jungia lanko formos stogelis.
Į dešinę nuo bažnyčios, šventoriaus pietvakariniame kampe, stovi keturkampio plano dviejų tarpsnių medinė varpinė, kurios apatinė dalis – piramidinė. Varpinės stogas keturšlaitis, su bokšteliu ir kaltiniu kryžiumi.
Priešais varpinę ir bažnyčią matosi šventoriaus vakariniame pakraštyje stovintis medinis, monumentalus, ornamentuotas, kryžmiškas kryžius. Šventorių juosią akmenų mūro tvora su keturiais keturkampiais, tinkuotais vartų stulpais, prie kurių pritvirtintos ažūrinės, metalinės, kaltinės sąvaros.
Bažnyčia statyta tarp 1850 ir 1852 m., varpinė – 1864 metais. Laukžemės šv. apaštalo Andriejaus bažnyčios statinių kompleksas – valstybės saugomas regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybių kompleksas (unikalus kodas 1468), turintis architektūrinį, dailės ir sakralinį vertingųjų savybių pobūdį.