O kościele
Zanurzmy się w historię kościoła św. Jerzego w Žasliai, która jest nie tylko zabytkiem architektury, ale i miejscem, w którym splatają się wydarzenia z przeszłości i ludzkie losy. Kościół ten wznosi się w miasteczku Žasliai, obok spokojnego jeziora Žasliai, i swoimi historycznymi murami opowiada o wierze i poświęceniu wielu pokoleń.
Pierwszy kościół zbudowano już w 1462 roku, kiedy zarządcy dworu w Žasliai, Mykolas i Jonas Naciowie, postanowili odnowić stary kościół i przeznaczyć część swojego majątku na jego utrzymanie. Niestety, w XVII wieku kościół się zawalił, a nabożeństwa odprawiano w tymczasowym schronieniu.
W 1674 roku proboszczowie Petras Juodzevičius i Mykolas Senkevičius zbudowali nowy drewniany kościół. Świątynia ta stała się ważnym ośrodkiem wspólnoty – w 1777 roku przy kościele zaczęła działać szkoła parafialna, a w 1817 roku rozebrano wieże kościoła i wzniesiono kruchtę.
W połowie XIX wieku kościół ponownie przebudowano, jednak chęć wzniesienia murowanej świątyni spełniła się dopiero później, z powodu zakazów władz carskich. Ostatecznie w latach 1897–1902, z inicjatywy proboszcza Kazimierasa Kybelisa i według projektu inżyniera M. Titenbruka, zbudowano murowany kościół. Ksiądz Kazimieras Kybelis założył litewski chór kościelny i, mimo prześladowań ze strony władz carskich, aktywnie działał w parafii.
Podczas I wojny światowej kościół został uszkodzony – pociski przebiły południową ścianę i strąciły wieże. Jednak po wojnie kościół odbudowano i w 1929 roku konsekrował go biskup Juozapas Kukta. Na terenie przykościelnym wzniesiono również kaplicę Męki Pańskiej w 1933 roku.
W 1940 roku, w związku z żądaniami miejscowej mniejszości polskiej dotyczącymi wprowadzenia nabożeństw po polsku, doszło do niepokojów, które doprowadziły do przesłuchań NKWD. Po II wojnie światowej wielu księży aresztowano i zesłano, w tym proboszcza Jonasa Mikučionisa, który wrócił bardzo chory i wkrótce zmarł.
Architektura kościoła jest szczególna – jest to budowla historyzująca, z licznymi elementami neogotyckimi. Plan krzyża łacińskiego i fasada z dwiema wieżami nadają jej dostojeństwa. Wewnątrz kościół ma trzy nawy i sklepienia. Na terenie przykościelnym można znaleźć stary cmentarz, kaplicę Męki Pańskiej oraz groby księży parafialnych i miejscowych możnowładców, w tym kryptę Zaleskich.
Zatem kościół św. Jerzego w Žasliai jest nie tylko ośrodkiem religijnym, ale i świadkiem historii, w którym odbijają się nie tylko losy wiary, ale i zakręty historii Litwy.
Galeria i zasoby
Opisy materiałów archiwalnych są podane po litewsku.
Iš Trakų šv. Mergelės Marijos apsireiškimo parapijinės bažnyčios archyvo. Į bylą surišti raštai gauti iš: Vilniaus vyskupijos Dvasinės konsistorijos, Vilniaus vyskupo Šv. Apaštališkosios sostinės subdelegato Vaclovo Žilinsko, Vilniaus diecezijos vienuolynų vizitatoriaus, Vilniaus dvasinės seminarijos, Vilniaus Zemstvos teismo, Trakų apskrities raupų komiteto, Trakų apskrities 1-mos girininkijos Trakų apskrities pristavo, Paparčių valsčiaus valdybos, Kietaviškių, Gegužinės, Užuguosčio, Vievio, Svedasų, Obelių, Papračių, Naujųjų Trakų, Semeliškių, Senųjų Trakų, Barboriškių bažnyčių, Papračių Domininkonų vienuolyno prioro, Kruonio ir Vievio cerkvių dvasininkų, pavienių asmenų. Visi raštai adresuoti į Žaslių šv. Jurgio bažnyčią, kurios klebonas Silvestras Tomaševičius ėjo Trakų dekano pareigas nuo 1840 m. 1) lapo, kuris buvo sulankstomas kaip vokas, su siuntėjo ir gavėjo adresais, bei dviem antspaudais; 2) paties rašto. Visi į knygą surišti raštai rašyti ranka arba spausdinti rusų kalba. Tik Vilniaus vyskupas raštus rašė ne tik rusų, bet ir lenkų bei lotynų kalbomis. Lenkų kalba rašyti ir Trakų dekanato bažnyčių dvasininkų raštai. Visi raštai yra pasirašyti. Byloje įrištų dokumentų turinys labai įvairus – dažniausiai tai konsistorijos įsakymai vyskupijos dekanams, cirkuliarai, kursorijos, raštai einamiems dekanato reikalams tvarkyti, metrinių išrašų reikalavimai, pabėgusių valstiečių paieškos ir kt. Yra 1846 11 26 Dvasinės Kolegijos įsakymas paskirti Vilniaus vyskupijos administratoriumi prelatą V. Žilinską. Raštams naudotas dviejų formatų popierius: 4° ir 8°. Popierius in octavo naudotas spausdintiems konsistorijos raštams ir prašymams dėl metrikų išrašų atsiuntimo. Visoje knygoje įrištas 491 lapas. Knygos formatas 2°. Viršeliai margi, nugarėlė ir kampai aptraukti ruda oda. Abiejuose viršeliuose yra po du odinius dirželius, skirtus knygos užrišimui. Ant priekinio viršelio priklijuota balta, karpytais kraštais, kortelė su knygos pavadinimu (įrašas neįskaitomas).
1845-1847 m. Trakų dekanato gautų raštų knyga. Iš Trakų Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo parapijinės bažnyčios archyvo. Į knygą surišti raštai gauti iš: Vilniaus vyskupijos Dvasinės konsistorijos vyskupo Jono Cyvinskio, vyskupijos administratoriaus prelato ir Vilniaus katedros kapitulos vikaro V. Žilinsko, Trakų apskrities iždo, Vilniaus dvasinės seminarijos, Vilniaus gubernijos laikraščių kanceliarijos, Kauno apskrities teismo, Trakų apskrities teismo, Trakų apskrities pristavo, Sankt Peterburgo vaikų ligoninės komiteto, Novoaleksandrovsko apygardos valstybinio turto valdybos, Užuguosčio, Barboriškių, Senųjų Trakų, Žiežmarių, Naujųjų Trakų, Vievio bažnyčių klebonų bei vikarų, Vievio stačiatikių cerkvės dvasininko. Visi raštai adresuoti į Žaslių šv. Jurgio bažnyčią, kurios klebonas Silvestras Tomaševičius ėjo Trakų dekano pareigas nuo 1840 m. 1) lapo, kuris buvo sulankstomas kaip vokas, su siuntėjo ir gavėjo adresais, bei dviem antspaudais; 2) paties rašto. Visi į knygą surišti raštai rašyti ranka arba spausdinti rusų kalba. Tik Vilniaus vyskupo J. Cyvinskio raštai rašyti arba spausdinti lenkų kalba. Visi raštai yra pasirašyti. Knygoje įrištų dokumentų turinys labai įvairus – dažniausiai tai konsistorijos įsakymai vyskupijos dekanams, cirkuliarai, kursorijos, raštai einamiems dekanato reikalams tvarkyti, metrinių išrašų reikalavimai, pabėgusių valstiečių paieškos ir kt. Yra 1846 11 26 Dvasinės Kolegijos įsakymas paskirti Vilniaus vyskupijos administratoriumi prelatą V. Žilinską. Raštams naudotas dviejų formatų popierius: 4° ir 8°. Popierius in octavo naudotas spausdintiems konsistorijos raštams ir prašymams dėl metrikų išrašų atsiuntimo. Visoje knygoje įrišti 349 lapai. Knygos formatas 2°. Viršeliai margi, jų pagrindas – storas audinys, nugarėlė ir kampai aptraukti ruda oda. Abiejuose viršeliuose yra po du odinius dirželius, skirtus knygos užrišimui. Ant priekinio viršelio priklijuota balta, karpytais kraštais, kortelė su knygos pavadinimu (įrašas neįskaitomas).