About the Church
Requests for the church's construction go back to the beginning of the 20th century, when in 1907 a design for a new masonry church was prepared by the engineer Vaclovas Michnevičius. The design was approved in 1909, and construction work began as early as 1911, overseen by J. Adamavičius, the parish priest of St Raphael's Church. However, the First World War halted construction, which resumed only after the war.
The parish was established in 1922, and its first parish priest was Anicetas Butkevičius. Although the church was not fully completed, services began to be held there in 1925, but the towers were never built up in masonry. Until 1940 no services were held in Lithuanian, and in 1942 around 2,800 Lithuanians were recorded in the parish. After the Second World War the church was repaired, and in 1956 it was consecrated by Bishop Julijonas Steponavičius. Later, from 1970 to 1990, Stasys Lidys, who administered the parish, contributed to the decoration of the church and its surroundings.
It is interesting that Marian Fathers also worked in this church, among them St. Puidokas MIC, T. Miliauskas MIC, V. Aliulis MIC, P. Vaitonis MIC and P. Chudzik MIC. At present several priests serve at the church, among them the parish priest V. Rapalis, Fr V. V. Kudriasov, Fr R. L. Liutkevičius and Fr R. A. Volskis.
Architecturally, the church is an excellent combination of Historicism, Romanesque Revival. It has a rectangular plan, no tower, and three naves, and its facades are adorned with statues of saints, giving the building a particular solemnity. Although the church has no towers, its architectural forms and details reflect the stylistic trends of the period.
The Church of the Immaculate Conception of the Blessed Virgin Mary is not only a centre of spiritual life but also an important monument of Vilnius's culture and history. Every visit here lets one feel the spirit of the past and understand what an important role this church played in the Vilnius community throughout the 20th century.
Gallery and Resources
Archive captions are shown in Lithuanian.
Vilniaus Vyskupo Povilo Alšėniškio pastatyta XVI a.gotikinė Šv.Kryžiaus Koplyčia, šalia esantis gyv.namas perdarytas į Barokinę bažnyčią, kurioje įsikūrė vienuoliai bonifratrai. Pastatytas vienuolynas. Jų užduotis gydyti ligonius.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolija įkurta 1918 m. Lietuvoje, Marijampolėje arkivyskupo Jurgio Matulaičio.
1995 m.Vilniuje grąžinti Viduramžių statybos Bonifratrų vienuolyno pastatai, kurie buvo sovietmečiu nuniokoti. Sugrįžo ir kūrėsi seserys, vyko ilgi Vilniaus bonifratrų vienuolyno statinių ansamblio restauracijos - pritaikymo darbai.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų Šv.Kryžiaus namų koplyčia pašventinta 2010 m.
Įsikūrusios seserys, koplyčios interjere užsakė vitražus su prašymu nevaizduoti konkretaus piešinio, minimum spalvos, kad neužtamsintų, neblaškytų spalvų margumu erdvės maldai, susikaupimui. Koplyčios erdvėje restauratorių atidengtos ir paliktos skaudžiomis išdaužomis tinko - zondų, plytų mūro, perdangų lentos. Skaudi istorinių įvykių erdvė - maldai , meditacijai…
Vitražui pasirinktas vientisas ritminis rombų ornamentinis sprendimas, pustoniais gelsvų, melsvų matinių glazūrų slinktis, bei rombuose atidengtų kryželių, spindulių ritmas, sudaro šviesos judėjimą, vibraciją. Iš viršaus sklinda šviesos srautai, už lango pridengiantys namų čerpinius stogus. Langas padalintas į tris vitražo blokus, atskirtais dviem skersiniais. Vitražas aprėmintas platesne gelsvos sepijos tonuoto atspalvio juosta, antra siaura melsvo atspalvio juosta toniniai stipresnė. Dešiniame lange apatiniame kampe užrašas ORA PRO NOBIS ir paminėtos trys šeimos rėmėjos 2008 m. Kliorių, Vaitkų, Daugirdų. Žemiau dviejuose rombuose įrašas Dail.N.Vilutytė apačioje Meistrai D.Bumbulis, sekančiame 2008 žemiau V.Černiauskas.
Koplyčioje specialiai suderinti ir sukurti skulptoriaus R. Sakalausko altorius, bei E. Ludavičiaus tabernakulis.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų Šv.Kryžiaus namų koplyčioje,Vilniuje
1893 m. Rusijos imperijos caras Aleksandras III (1845–1894) įsakė uždaryti ir sugriauti Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią bei benediktinų vienuolyną. Tam pasipriešino vietos gyventojai – šis jų susirėmimas su Rusijos caro kazokais žinomas kaip Kražių skerdynės. Bažnyčia ir vienuolynas vis dėlto buvo uždaryti, bet nesugriauti.
Pasipriešinime dalyvavusius gyventojus vadinamojoje Kražių bažnyčios uždarymo byloje be atlygio gynė aštuoni fotografijoje užfiksuoti advokatai: iš kairės į dešinę pirmojoje eilėje sėdi Mykolas Venslauskis, Sergejus Andrejevskis (1847–1918), Jonas Mauricijus Kaminskis, Aleksandras Turčianinovas; iš kairės į dešinę antrojoje eilėje stovi Vladimiras Žukovskis, kunigaikštis Aleksandras Urusovas (1843–1900), Leonas Šostakovskis, Sergejus Belas.